Maždaug trečdalis lietuvių gyvena ties skurdo riba. Vadinasi, jiems sunku susimokėti mokesčius, nusipirkti kokybiško maisto, nupirkti knygų savo vaikams, išvažiuoti kur nors pailsėti.
Tad kažin, ar tas trečdalis Lietuvos gyventojų klauso įtikinėjimų, kad reikia atsidėti papildomai pajamų savo senatvei. Jiems jau dabar, o ne kažkada ateityje, tenka skaičiuoti kiekvieną centą ir pirkti tik būtiniausius produktus bei paslaugas.
Ekonomisto Romo Lazutkos teigimu, žmonės galvoja apie savo ateitį, tačiau vargstantiesiems ateitis yra dabartis.
„Daugelio pajamos yra tikrai labai per menkos, kad jie dar galėtų dalį jų atsidėti. Labai didelei gyventojų daliai būtų problema papildomi, netikėtai atsiradę mokėjimai, kurie viršytų skurdo ribą (vienam žmogui – apie 700 Lt, – red. past.)“, – savaitraščiui „15min“ sakė R.Lazutka.
Kaupti neturi ko
Antros pakopos pensijų fonduose kaupia apie 80 proc. dirbančiųjų. Kodėl tiek daug? Todėl, kad šioms įmokoms nereikia skirti papildomai pinigų – į žmonių sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose valstybė perveda dalį „Sodros“ mokesčių.
Tačiau taupyti savo pinigus gali kur kas mažiau žmonių. Trečios pakopos pensijų fonduose sukaupta suma vos perkopia 100 mln. Lt, gyvybės draudimo sutartis Lietuvoje yra pasirašę tik maždaug dešimtadalis gyventojų.
„Žmonių galimybės ribotos. Apklausos rodo, kad žmonės nekaupia, nes neturi ko. Likusieji, kurie kaupia, neturi pakankamai pinigų, kad pasirinktų įvairius taupymo būdus“, – „15min“ sakė Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas.
Ne visi Lietuvos gyventojai turi santaupų juodai dienai, todėl netaupo ir senatvei. Nedideles pajamas gaunantiems žmonėms patraukliau taupyti ne pasirašant sutartis su pensijų fondais ar draudimo bendrovėmis bei įsipareigojant nuolat mokėti tam tikras įmokas (nutraukti sutartis paprastai būna labai nuostolinga, žmonės praranda didelę dalį jau sumokėtų pinigų, – red. past.), bet dedant indėlius bankuose.
„Žmonės galvoja apie ateitį – apie metus ar kelerius, bet ne kelis dešimtmečius. (...) Banke indėlis yra likvidus, o pensijų fonde ar draudimo įmonėje pinigai padėti ilgam laikui, jeigu nori mokesčių lengvatos“, – sakė R.Lazutka.
Jo teigimu, žmonės turi teisėtus lūkesčius, kad jais senatvėje pasirūpins valstybė. Taip yra visose išsivysčiusiose šalyse. Kai kur, kur pensijos ir darbo užmokesčio santykis yra didesnis nei Lietuvoje, kaupti papildomai neskubama. O papildomai kaupiantys gyventojai visada yra tie, kurių pajamos yra nemažos.
„Vakarų šalyse žmonės daugiau taupo, bet jie irgi neatiduoda paskutinio kąsnio – taupo tie, kurie daugiau uždirba“, – sakė R.Lazutka.
O daugiau uždirbantieji kaupti gali įvairiais būdais.
Pinigai iki pareikalavimo
Vienas taupymo būdų – trečios pakopos pensijų fondas. Gyventojas, pasirašęs sutartį ir sumokėjęs minimalų įnašą (50–100 Lt), neprivalo periodiškai pervesti pensijų fondui pinigų – jis gali mokėti kiek nori ir kada nori.
Valstybė tokį taupymą skatina suteikdama gyventojo pajamų mokesčio lengvatą. Tačiau, jei gyventojui staigiai prireikia jo sukauptų pinigų, juos jis gali atsiimti prarasdamas tik lengvatą.
„Jūs galite atsiimti tas sukauptas lėšas anksčiau, bet tuomet reikėtų grąžinti valstybei gautą naudą iš mokesčių. Jei atsiimsite išėję į pensiją, tada jokių mokesčių grąžinti nereikės. Sukauptą sumą išėję į pensiją galite pasiimti iškart, galite ir per kelis kartus. Įsipareigojimų nėra“, – savaitraščiui sakė Vaidotas Rūkas, „Finasta Asset Management" fondų valdytojas.
O kaupiantieji antros pakopos pensijų fonde negali, dar neišėję į pensiją, pasinaudoti savo pinigais.
Be to, jeigu gyventojas kaupia antros pakopos pensijų fonde ir santaupos viršija 32 tūkst. Lt, visų pinigų atsiimti iškart negalima – būtina pasirašyti periodinio mokėjimo sutartį. Taip išmokama pensija, priešingai nei „Sodros“, nėra apsaugota nuo infliacijos.
Geriausia į trečios pakopos pensijų fondą pinigus pervedinėti periodiškai, tuomet sumažėja rizika patirti nuostolių.
„Jeigu pasiryžote kaupti periodiškai, turite būti tvirtas. Negalite galvoti taip: ai, dabar nenoriu, krizė užėjo, manau, kad yra blogas metas kaupti. Reikia investuoti tada, kai visi galvoja, kad yra neverta. Gerai investuoti periodiškai, nes pavyzdžiui, jeigu yra investuojama ne itin palankiu laiku (kaip kad 2006–2007 metais), periodinis investavimas teigiamai veikia rezultatą, juk rinkos krenta, o po to kyla“, – sakė V.Rūkas.
Jo teigimu, kai kurių antros pakopos pensijų fondų vertės nepasiekė prieškrizinio lygio, tačiau jų sukauptos sumos yra didesnės, nei pervedė taupantieji.
Trečioje pakopoje kol kas kaupia nedaug gyventojų, jų sukaupta suma vos viršija 100 mln. Lt. V.Rūko teigimu, trečiąją pakopą į šalį nustumia gyvybės draudimas.
Universali taupyklė
Gyvybės draudimo įmonės siūlo pensijos kaupimo paslaugą. Tačiau iš esmės ir kitos gyvybės draudimo formos padeda sutaupyti senatvei.
A.Bakšinsko teigimu, populiarus yra mišrus draudimas – periodiškai pervedi tam tikrą sumą pinigų į draudimo bendrovę savo senatvei, tačiau gali tikėtis išmokos ir tuo atveju, jei patirsi traumą, susirgsi, suges viryklė ir pan.
Dalis gyventojų su draudimo bendrovėmis sutaria taip, kad dalį lėšų galės pasiimti, pavyzdžiui, kai vaikas stos į aukštąją mokyklą, o likusią – kai pats išeis į pensiją.
Žmogus gali pats nuspręsti, kada baigs kaupti.
„Mes orientuojamės, kad jų kaupimo pabaiga būtų sutapatinama su priešpensiniu amžiumi. Panašiai, kaip „Sodros“ išankstinė pensija – tuomet, kai žmogus dažnai pereina į mažiau apmokamą darbą, baigia kaupimą ir gali gauti papildomų lėšų“, – sakė A.Bakšinskas.
Finansinę apsaugą per gyvybės draudimą užsitikrinti galima dviems būdais – draudžiant rizikas be kaupimo arba kaupiant taip, kad dalį lėšų būtų galima panaudoti anksčiau.
„Dažnai pasirenkamas universalesnis, mišresnis būdas“, – sakė A.Bakšinskas.
Žinoma, kad draudimo bendrovės nėra labdaros organizacijos – galimybė kaupti ir bet kuriuo metu atsiimti dalį sumos kainuoja papildomai.
„Todėl mes atkreipiame dėmesį: žmonės, peržiūrėkite kasmet savo sutartis: gal jums reikia papildomų rizikų, o gal galite kažko atsisakyti. Vienos rizikos yra žmogui, turinčiam šeimą, kitos – kai jis jos nebeturi. Bet tai juk kainuoja papildomai. Kai kuriuos draudimus reikia rinktis esant jaunam, ir didesnius, nes kainuoja pigiau. Pats norėjau prieš porą metų pasididinti draudimą, bet vyresniam žmogui – aš jau į šeštą dešimtį įėjęs – rizika kainuoja kur kas daugiau. Kuo jaunesnis apsidraudi, tuo tau palankiau“, – sakė A.Bakšinskas.
Skirtingos rizikos
Investuodamas į privačius pensijų fondus žmogus gali rinktis, kaip nori investuoti – konservatyviai ar agresyviai.
Taip pat galima elgtis ir bendradarbiaujant su draudimo bendrovėmis – klientas gali rinktis tarp kaupiamojo ir investicinio draudimo. Pastaruoju atveju riziką ir atsakomybę prisiima klientas. O pasirinkus kaupiamąjį draudimą, įmonė pasiūlo atitinkamas garantuotas palūkanas.
„Investiciniame draudime garantuotų palūkanų nebūna ir klientas gali uždirbti didesnį pelną, bet taip pat gali patirti ir nuostolį, – sakė Brigita Poškuvienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė. – Draudimo bendrovės mokesčiai administruojant tiek vienas sutartis, tiek kitas išlieka tie patys, tačiau investicinio draudimo atveju, dalyvaujant investicijų valdymo bendrovei, papildomai mokama tarpininkams.“
Žmogus, kaupdamas pensijai gyvybės draudimo įmonėje, įmokas gali mokėti kas mėnesį ar rečiau. Jeigu žmogus netenka darbo ir negali mokėti įmokų, jis gali sustabdyti įmokų mokėjimą iki kol gaus naują darbą arba išvis nutraukti sutartį.
„Nutraukti sutartį paprastai būna pati blogiausia išeitis, nes reikia grąžinti lėšas, gautas pasinaudojus mokesčių lengvata, sumokėti sutarties nutraukimo mokesčius, o, svarbiausia, kad ypač sunkiu metu netenki ne tik darbo, bet ir visų draudimo apsaugų, dėl ko šeima tampa dar labiau finansiškai pažeidžiama. Siekiant to išvengti, bendrovės suteikia galimybę klientams atsiimti dalį sukaupto kapitalo laikinai finansinei krizei įveikti“, – sakė B.Poškuvienė.
Ateities gėrybės
„Ateities gėrybės mažiau vertinamos nei dabarties. Negi dabar 25 metų jaunuolis nepirks automobilio, o atidės tuos 5 tūkstančius ir kaups? Tuo ir yra grindžiamos palūkanos – jos yra mokamos už tai, kad žmogus nesinaudotų savo pinigais“, – sakė R.Lazutka.
Dalis investuojančiųjų pinigus patiki ne bankams ir ne pensijų fondams, o, pavyzdžiui, perka nekilnojamąjį turtą.
„Ar tu turi būstą ir jį nuomoji, ar turi ir gyveni jame – už jį senatvėje nereikia mokėti, tai yra panašu ekonominiu požiūriu“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, žmonės visuomet sugalvoja, kaip savimi pasirūpinti. „Ir sovietmečiu žmonės rūpinosi savo pensija – vagystės iš kolūkių ir buvo rūpinimasis savo asmeniniu gyvenimu“, – šyptelėjo R.Lazutka.
