„Lietuvos žinios“ rašo, kad šios trys bendrovės yra užregistravusios bent po keletą cheminių produktų pagal REACH reikalavimus, už tai kiekviena jų sumokėjo bent po 1 mln. eurų (3,45 mln. litų).
Chemijos pramonės asociacijos vykdomojo direktoriaus Giedriaus Mažūnaičio teigimu, produktus be registracijos tiekiančios ir už ją nemokėjusios įmonės įgyja rinkoje konkurencinį pranašumą, nes gali produktus siūlyti pigiau.
„Įsigaliojus reglamentui, jau nuo 2010 m. gruodžio 1 d. į Europos Sąjungos (ES) rinką draudžiama tiekti didelį kiekį – daugiau nei tūkstantį tonų per metus – neregistruotų cheminių medžiagų, tačiau realiai kontroliuojami tik ES gamintojai“, – teigė „Achemos“ Rinkodaros skyriaus viršininkas Tadas Staneika.
Apskaičiuota, kad Lietuvos gamintojams tik vienos cheminės medžiagos ištyrimas ir registravimas kainavo nuo 35 iki 100 tūkst. eurų.
„Teoriškai REACH labai saugo rinką, tačiau tikrovė kitokia. Tikrai nežiūrima ir netikrinama, tad į rinką pakliūva bet kas, nes mechanizmo, kuris užtikrintų įvežamų medžiagų patikrą, taip ir nėra. Nors Lietuvoje prikurta daugybė kontrolės įstaigų ir institucijų, kontrolė tik popierinė“, – tvirtino „Lifosos“ atstovė Zita Šakalienė.
Anot dienraščio, nors įstatymai ir nurodymai griežti, iš tikrųjų kontrolės ir patikros sistema beveik neveikia. Kompetentingos institucijos darbuotojai nedalyvauja apžiūrint konkretų produktą, jie vertina tik atsiųstus dokumentus, o muitinės pareigūnai negali nustatyti produktų saugumo ir neturi techninių galimybių patikrinti registracijos pagal REACH reglamentą tikrumo.
Tai reiškia, kad per Lietuvos sieną galima pervežti chemines medžiagas, kurios turi bet kokį sugalvotą REACH numerį, formaliai atitinkantį REACH registracijos numerio formatą, ir muitinė net negali įsitikinti jo tikrumu.
