„Mes nežinome, kokį tikslų poveikį padarys karas ir kokius sprendimus tiksliai priims Europa būtent energetikos klausimais. Ar vis tik ji bus ryžtinga ir atsisakys importo iš Rusijos, ar, jeigu derybos seksis, (...) bus daromi žingsniai mažinti ugnį, tai ir Europa gali nueiti tokiu keliu, kad priims tą status quo ir tada toliau pirks sėkmingai iš Rusijos dujas ir naftą. Tų scenarijų gali būti įvairių ir jie įvairiai gali visiškai kitu lygiu paliesti ekonomiką, paliesti infliaciją“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.
„Todėl (...) mes turime bent kelias savaites palaukti. Ekonominės prognozės turi būti kiek įmanoma tikslios ir tada mes turime priiminėti visą paketą ekonomikos gaivinimo, galbūt energetikos kainų amortizavimo“, – pridūrė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį sakė, kad visus siūlymus dėl antiinfliacinių priemonių Vyriausybė įvertins ir balandį paskelbs planą, kaip sumažinti gyventojų išlaidas dėl išaugusių energijos, komunalinių paslaugų ir kitų kainų.
Praėjusią savaitę ji sakė, kad balandį Seimui bus pateiktas patikslinto 2022-ųjų biudžeto projektas, o jame atsispindės visos priemonės. Ji neatmetė, kad reikės papildomų sprendimų tiek didinant žmonių pajamas, tiek mokant kompensacijas už komunalines paslaugas, įskaitant galbūt elektrą bei dujas. Be to, anot jos, jau galvojama, kaip bus pasitinkamas būsimas šildymo sezonas.
Seimas jau nusprendė nesvarstyti prezidento siūlymo mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas, tačiau svarstys jo iniciatyvą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų.
Seimas, be to, svarstys pataisas, kuriomis siūloma laikinai – nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos – kompensuoti gyventojams pridėtinės vertės mokestį (PVM) už centralizuotą šildymą.
