2022 12 01 /13:35

Paaiškėjo, kaip galėtų atrodyti naujas NT mokestis: pirmą įmoką gyventojai turėtų sumokėti 2026 metais

Sulaukusi pastabų dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projekto, Finansų ministerija jį pataisė. Ketvirtadienį ministerija pranešė, kad planuojama, jog mokestis įsigaliotų 2025 metais – tai reiškia, kad pirmuosius mokėjimus gyventojai turėtų atlikti 2026 metais.
Gintarė Skaistė
Gintarė Skaistė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Vasarą buvome pateikę pirminį projektą, bet vėliau sulaukėme daug pastabų ir atsižvelgdami į jas pakoregavome projektą. Manau, kad jis yra socialiai jautresnis, t. y. pusė pirmo būsto savininkų NT mokesčio nemokės, taip pat socialiai remtini asmenys ir pensininkai galės atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo, jei tokį pranešimą pateiks“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, ekonomikai mažiau žalingų mokesčių bazės plėtra buvo nuolatinė įvairių tarptautinių institucijų rekomendacija Lietuvai, tad šis sprendimas būtų „tvirtas žingsnis į tą pusę, kurią rekomenduoja institucijos.“

„Tai yra naujas tvarus pajamų šaltinis, sustiprinantis savivaldybių finansinį savarankiškumą“, – tvirtino ji.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gintarė Skaistė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gintarė Skaistė

Pirma šio mokesčio deklaracija gyventojus pasiektų 2026 m., o pats įstatymo projektas įsigaliotų 2025 m.

„Dėl administravimo kaštų mokėjimai, kurie neviršys 5 eurų, būtų nevykdomi“, – nurodė finansų ministrė.

Patikslinusi projektą Finansų ministerija numato, kad mokesčio nereikės mokėti už būstą, kuriame deklaruota žmogaus gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija tos konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto vidurinės vertės (medianos).

Anksčiau planuota, kad už savivaldybės NT vertės medianos neviršijančią dalį tektų mokėti 0,03 proc. mokesčio tarifo.

123RF.com nuotr./Būsto rinka
123RF.com nuotr./Būsto rinka

Pagal atnaujinto projekto nuostatas, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą viršijančios būsto vertės. Jeigu būsto vertė siektų nuo vienos iki dviejų medianų. mokestinis tarifas būtų 0,06 proc. Vertei, viršijančiai dvi medianas, būtų taikomas 0,1 proc. tarifas.

„Jeigu, tarkime, Vilniuje vidurinė vertė yra 60,1 tūkst. eurų, taip tarp 60,1 tūkst. ir 120,2 tūkst. eurų vertės pagal Registrų centro vertinimą būtų taikomas 0,06 procento tarifas, o virš 120 tūkst. eurų būtų taikomas 0,1 procento tarifas“, – aiškino finansų ministrė.

G.Skaistė akcentavo, kad iki šiol komercinės paskirties mokesčio pajamos keliaudavo į savivaldybių biudžetus, o nekomercinės paskirties NT mokesčio pajamos – į valstybės biudžetą. Priėmus šį sprendimą, tai keisis.

„Visos pajamos – tiek iš komercinės, tiek iš nekomercinės paskirties turto – keliautų į savivaldybių biudžetus. Manome, kad tokiu būdu savivaldybės būtų suinteresuotos prisidėti prie infrastruktūros išlaikymo, kokybės gerinimo, kad NT vertė savivaldybėse augtų“, – tvirtino politikė.

Vidutinis mokestis visoje Lietuvoje siektų 14 eurų per metus. Deklaracijas ir mokėtiną mokestį suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija. Gyventojams nereikės patiems deklaruoti savo turimo turto.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija

Tiesa, G.Skaistė negalėjo atsakyti į klausimą, koks galėtų būti didžiausias NT mokestis.

„Konkrečių skaičiavimų neturiu, bet tai priklauso nuo turto vertės. Kadangi mokama yra už kiekvieną objektą atskirai, tai priklausytų ir nuo savivaldos nustatomų tarifų, ir nuo konkretaus objekto būklės, kadangi savivaldybės taiko didesnius tarifus prastesnės būklės objektams“, – kalbėjo finansų ministrė.

G.Skaistė: diskusijos su politikais ir visuomene užtruko

Paklausus, kodėl mokestis įsigaliotų tik 2025 m., G.Skaistė sakė, jog „paruošti projektą lengva, tačiau reikia, kad kažkas už jį ir nubalsuotų“.

„Diskusijos su politikais ir visuomene tikrai užtruko. Jei Seimą projektas pasiekia ateinančių metų pavasario sesijoje, tam tikrą laiką reikia palikti ir jo įsigaliojimui bei pasirengimui jį įgyvendinti“, – aškino G.Skaistė.

Jos teigimu, koalicijos partneriams šis pakeitimas buvo pristatytas, tačiau politikė neatmetė, kad diskusijų „dėl tam tikrų detalių dar gali kilti“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Statybos
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Statybos

„Preliminarūs vertinimai buvo pozityvūs. Gal dar gali atsirasti techninių detalių, bet (...) kai projektas pasieks Seimą, sutarimas jau bus rastas“, – tvirtino G.Skaistė.

Kiek tektų mokėti

Preliminariais skaičiavimais, šalyje vidutiniškai mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą sudarytų apie 14 eurų per metus. Pavyzdžiui, standartinis Vilniaus Fabijoniškėse, Žirmūnuose ar Pilaitėje turimas senos statybos 50 kv. m būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55 tūkst. eurų, būtų neapmokestintas, nes vertė nesiekia Vilniaus miesto medianos (60,1 tūkst. eurų).

Mokėtina mokesčio suma priklausytų nuo konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto verčių medianos. Įvertinus administravimo kaštus, siūloma, kad nuo mokesčio gyventojas būtų atleistas, jei mokėtina mokesčio suma neviršytų 5 eurų.

Įmokos gyventojui būtų skaičiuojamos nuo Registrų centro nekilnojamojo turto masinio vertinimo dydžio, o ne nuo galimos komercinės objekto vertės.

Be to, įstatymo pakeitimuose savivaldai suteikiama daugiau teisių sprendžiant dėl lengvatų taikymo bei konkretaus mokesčio tarifo nustatymo įstatymo numatytose ribose.

Apmokestinant nekomercinei veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą (įskaitant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir įvertinus 5 eurų lengvatą), iš viso savivaldybių biudžetų pajamos iš mokesčio galėtų sudaryti nuo 18 mln. eurų iki 103 mln. eurų priklausomai nuo savivaldos pasirinkto tarifo kitam nekomerciniam turtui (0,1–1 proc.).

M.Majauskas: esamos sudėties BFK naujiems visuotiniams mokesčiams nepritartų

Savo nuomonę apie siūlomą mokestį išsakė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. JIs teigė atsargiai vertinantis Finansų ministerijos pasiūlymą.

„Kiek tenka bendrauti su kolegomis, esamos sudėties Seimo BFK naujiems visuotiniams mokesčiams nepritartų. Lėtėjant ekonomikai, infliacijai mušant rekordus ir augant palūkanoms įvedinėti naują visuotinį NT mokestį nėra tinkamas laikas. Užtektų tiesiog galiojančio turto mokesčio pajamas perduoti savivaldybėms nekeičiant jokių tarifų ir nedidinant gyventojams mokestinės naštos”, – komentare 15min sakė M.Majauskas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Mykolas Majauskas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Mykolas Majauskas

Jo teigimu, tokiu būdu būtų galima didinti savivaldybių savarankiškumą ir motyvuoti savivaldą tinkamai rūpintis būsto infrastruktūra.

„Šiandien verčiau koncentruotis į pagalbą pažeidžiamiausiems, šeimoms, smulkiam ir vidutiniam verslui. Esamų mokestinių pajamų, mano akimis, tam pakanka”, – nurodė M.Majauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs