Atvirų verslo duomenų platformos „Scoris“ įkūrėjas Antanas Baltrušaitis 15min tvirtino, kad sudarant šį TOP100 bendrovių sąrašą vertintas ne tik bendras įmonės produktyvumas – t.y. kiek pridėtinės vertės per metus sukuria darbuotojas, bet ir „perteklinis“ (diferencinis) produktyvumas – kiek pasikeistų šalies produktyvumas, jeigu tą bendrovę išbrauktume iš sąrašo. Būtent pagal pastarąjį kriterijų įmonės ir surikiuotos.
„Jei įmonės produktyvumas didelis ir ji turi daug darbuotojų – įmonė kels šalies produktyvumą aukštyn. Ir atvirkščiai, jeigu produktyvumas didelis, bet darbuotojų skaičius mažas – neturės didelės įtakos šalies produktyvumo rodikliui. Šis rodiklis, paprastai tariant, rodo, kaip pasikeistų šalies produktyvumas jeigu tos įmonės nebūtų sąraše“, – aiškino A.Baltrušaitis.
Pirmajame penketuke – skirtingų sektorių atstovai. Pirmą vietą užima vertingiausia šalies bendrovė, biotechnologijų įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Antroje vietoje – naftos perdirbimo gigantė „Orlen Lietuva“, trečioje – logistikos įmonė „Bleiras logistics“, ketvirtoje – telekomunikacijų bendrovė „Tele2“, o penketuką užbaigia kriptovaliutų bendrovė „Bifinity“.
Pirmajame dešimtuke taip pat įsitaisė ir kitos telekomunikacijų bendrovės („Telia“, „Bitė“), taip pat žinomiausi Lietuvos startuoliai – vienaragiu tapusi dėvėtų rūbų mainų platforma „Vinted“, „Tesonet“ grupei priklausanti programavimo bendrovė „360 IT“.
O daugiausia sąraše – gamybos, IT, biotechnologijų įmonių.
Atvirų verslo duomenų platformos „Scoris“ įkūrėjas A.Baltrušaitis 15min tvirtino, kad rezultatai nėra intuityvūs ir lengvai nuspėjami.
„Daug didelių įmonių su didelėmis apyvartomis nebūtinai pateks prie rinkos produktyvumo lyderių. Dažnu atveju atvirkščiai – atsidurs raudoname „anti-lyderių“ sąraše. Produktyvumo lyderių sąrašas gerokai skiriasi nuo didžiausių įmonių sąrašo“, – komentavo A.Baltrušaitis.
Suprasti akimirksniu: kaip skaičiuota
- Įmonės produktyvumas apskaičiuojamas kaip (įmonės pelnas + įmonės darbo užmokesčio fondas)/darbuotojų skaičius. Kitaip tariant, skaičiuojama, kokią pridėtinę vertę vienas darbuotojas sukuria įmonei.
- Įmonės surikiuotos pagal perteklinį produktyvumą – kiek pasikeistų šalies produktyvumas, jeigu tą įmonę išbrauktume iš sąrašo.
- Vertintas 2023 metų pelnas prieš apmokestinimą (jeigu skelbiamas tik grynasis pelnas, tuomet pritaikytas 15 proc. mokesčių tarifas), vidutinis metinis darbo užmokestis ir vidutinis metinis darbuotojų skaičius.
- Jeigu nėra paskelbti 2023 m. duomenys, jie pakeičiami 2022 metų skaičiais.
- Vertintos veikiančios įmonės, teikiančios finansinius duomenis Registrų centrui ir turinčios bent 5 darbuotojus. Neįtrauktos valstybinės ar priklausančios valstybei, energetikos sektoriaus įmonės, nes tai reguliuojamų kainų sritis, taip pat nevertinta kontroliuojančių bendrovių veikla (holdingai ir pan.).
- Vertinti nekonsoliduoti įmonių finansiniai duomenys.
Du produktyvumo ingredientai
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įsitikinęs, kad produktyvumas yra kertinis indikatorius, kurį turi sekti visos įmonės.
Jo nuomone, šiame produktyviausių įmonių sąraše atsidūrusios bendrovės išsiskiria tuo, kad parduoda aukštos pridėtinės vertės prekes ar paslaugas, kurios yra brangios, nes ir patys produktai reikalauja didelių kaštų.
„Aš manau, kad kertinis žodis kalbant apie produktyviausias įmones yra inovacijos. Visos sąrašo viršuje esančios įmonės daug investuoja į aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų kūrimą.
Antra, produktyvumas lygus efektyvumui – įmonė gali gaminti paprastesnį produktą, bet gerai valdo verslo procesus: su santykinai mažu darbuotojų skaičiumi generuoja dideles pajamas“, – aiškino A.Izgorodinas.
Pasak jo, štai „Thermo Fisher Scientific Baltics“ siūlo rinkai unikalius produktus – kaip komponentai vakcinoms, o sąraše atsidūrusios telekomunikacijų bendrovės daug investuoja į inovaciją ir efektyvumą, nes veikia labai konkurencingoje rinkoje.
„Visas šias įmones vienija tai, kad jos rinkai pasiūlo aukštos kokybės produktą ir yra pakankamai konkurencingos“, – apibendrino ekonomistas.
Prekybininkai ir transportininkai – „anti-lyderių“ sąraše
Išrikiavę produktyviausias bendroves, „Scoris“ analitikai sudarė ir kitą sąrašą – TOP100 įmonių pagal neigiamą indėlį į šalies produktyvumą. Tai reiškia, kad ši bendrovė nedaro didelės įtakos visos šalies produktyvumui.
Pasak A.Baltrušaičio, čia pateko transporto ir prekybos įmonės, kur didelis darbuotojų skaičius, nedideli atlyginimai ir mažas pelningumas. Pirmajame dešimtuke – „Iki Lietuva“, „Lifosa“, „Continental Automotive Lithuania“, „Achema“, „Rimi Lietuva“, „Maxima“, „Girmeta“, „Transorloja“, „Headex“, „Termolita“.
„Paprastai mažmeninės prekybos ir transporto sektoriai pasižymi tuo, kad turi žemos maržos verslą – operuoja su kelių procentų pelningumu ir turi pakankamai didelį darbuotojų skaičių su neypatingai dideliais darbo užmokesčiais. Tos įmonės dėl to ir atsiduria toje neigiamoje pusėje“, – aiškino A.Baltrušaitis.
Jo nuomone, tokie sąrašai parodo ir kur reikia orientuotis valstybei.
„Lietuvai norint išlaikyti ir didinti konkurencinį pranašumą, svarbu orientuotis tinkama linkme, t.y. remti ir plėsti įmones bei sektorius, kurie teigiamai veikia šalies produktyvumą. Kad būtų tinkamas atsparos taškas – svarbu suprasti, kas šiandien yra tikrieji produktyvumo lyderiai, ką ir parodo šis sąrašas“, – mano A.Baltrušaitis.
Produktyvumui – raudoni signalai
Tuo tarpu apžvelgdamas visos Lietuvos įmonių produktyvumą, ekonomistas A.Izgorodinas jį įvertino gerai. Būtent dėl to, jo nuomone, eksportuojantys Lietuvos sektoriai išlaiko augimą, nepaisant ekonominių bėdų pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose. Pavyzdžiui, Vokietijoje pramonės įmonių nuomonė apie užsakymų apimtis – prasčiausia nuo 2020 metų rugpjūčio.
„Nepaisant to, Lietuvos gamybos tempai įsibėgėja – akivaizdu, kad įmonės išlieka produktyvios, nepaisant eksporto rinkų problemų. Mūsų eksportas ir gamyba kyla“, – atkreipia dėmesį A.Izgorodinas.
Tiesa, jis įžvelgia ir raudonų signalų. Pirmasis – tekstilė, kuri yra viena imliausių sričių darbo kaštams. Jos gamybos apimtys akivaizdžiai krenta žemyn – tai pirmas požymis, kad Lietuva dėl konkurencingumo turi iššūkių, mano A.Izgorodinas.
15min jau rašė, kad tekstilės sektorius išgyvena sunkius laikus – čia daugėja bankrotų ir darbuotojų atleidimų.
Antras raudonas signalas, galintis turėti šalies įmonių produktyvumui įtakos – labai spartus darbo užmokesčio augimas. Nuo 2025 metų minimali mėnesinė alga Lietuvoje kils 12 proc., o tai, A.Izgorodino nuomone, aukštyn trauks atlyginimus ir kituose sektoriuose.
„Šiuo metu daug dėmesio skiriama darbo užmokesčio augimui, kas sveikintina, nes reikia padėti gyventojams susitvarkyti su kainų šoku. Tačiau valstybės lygmeniu mažai daroma, kalbant apie pagalbą kitai pusei – verslui. Reikia gerokai spartinti finansavimą produktyvumui didinti, nes su tokiu darbo kaštų augimu galime susidurti su konkurencingumo problemomis“, – įspėja A.Izgorodinas.
Jo nuomone, valstybės pagalba skirstant europinius pinigus turėtų būti nukreipta į įmonių nuosavo prekės ženklo kūrimą ir stiprinimą, nes Lietuvos pramonė vis dar priklausoma nuo kontraktinės gamybos.
Kontraktinė gamyba, kai Lietuvos įmonė pagamintą produktą, pavyzdžiui stalą ar sūrį, ne pasiūlo galutiniam vartotojui, o parduoda kitai Vakarų bendrovei, kuri užsideda savo prekės ženklą ir tuomet pasiūlo pirkėjams, kaip savo prekę. Tokius produktus gaminti ir parduoti lengviau, tačiau uždirbti iš jų galima kur kas mažiau, o augant atlyginimams kyla grėsmė pralaimėti konkurencinę kovą.
„Iš esmės tai yra pigių darbo valandų pardavimas“, – įvertino A.Izgorodinas.
Tiesa, pereiti prie savo prekės ženklo produkcijos pardavimo Lietuvos verslams nėra paprasta, nes pasaulio rinkose įsitvirtinę Vakarų įmonės, sukūrusios visiems gerai pažįstamus prekės ženklus. Nugalėti tokius produktus Vakarų Europos šalyse lietuviškoms įmonėms sudėtinga. Lietuvoje iš esmės turime tik vieną kitą bendrovę, sukūrusią stiprius prekės ženklus, kuriuos žinotų ir užsienio vartotojai. Viena tokių – Europoje, o ypač Prancūzijoje, įsitvirtinusi „Vinted“, kuri ir pateko į produktyviausių įmonių sąrašo viršūnę.
Dar viena sritis, kur A.Izgorodinas siūlo valstybei remti verslą – skatinti atnaujinti savo įrangą.
„Kalbu ne apie stakles, o įrangą, kuri padėtų suvaldyti įvairiausius procesus – efektyvumo procesų įvedimas. Jei valstybė sako, kad 12 proc. MMA didiname, tai turi ir verslui padėti“, – apibendrino ekonomistas.
