A.Al Asadis darbą pagal vietos savivaldybės programą gavo keliasdešimt kilometrų į pietus nuo Frankfurto esančiame Pfungštato miestelyje, kur jis apsistojo šių metų vasarį. Gautas darbas nebuvo sunkus pabėgėliui, kuris gimtojoje Sirijoje dirbo teisininku.
Tačiau vyriškis teigia, kad net ir dulkių siurbimas ir knygų dėliojimas vietos bibliotekoje jam padėjo geriau suprasti Vokietijos kultūrą ir privertė pradėti mokytis kalbą.
Siro darbdaviu tapo vietos jaunimo klubas, kadangi privačioms įmonėms yra uždrausta samdyti darbuotojus be darbo leidimo. Klube pabėgėlio atlygis siekė tik vieną eurą per valandą – būtent tokia yra nustatyta maksimali užmokesčio naujai atvykusiems pabėgėliams riba.
Tačiau vyriškis teigia, kad net ir dulkių siurbimas ir knygų dėliojimas vietos bibliotekoje jam padėjo geriau suprasti Vokietijos kultūrą ir privertė pradėti mokytis kalbą.
„Ten tik sėdėjau, miegojau, valgiau ir nieko neveikiau. Klausinėjau, ar galėčiau nuveikti bent ką nors“, – sakė buvęs pabėgėlis, jau gavęs prieglobstį Vokietijoje ir neseniai pradėjęs dirbti padavėju vietos kavinėje.
24 tūkstančius gyventojų turintis Pfungštatas tapo namais daugiau negu šimtui prieglobsčio šalyje prašančių asmenų. Vietos valdžia teigia, geriausias būdas padėti atvykėliams integruotis yra suteikti kokį nors darbą, nors tai būtų ir keistas darbas vietos bendruomenių centruose.
Šiuo metu į Vokietiją kasdien atvyksta apytiksliai po 5000 pabėgėlių, o vien tik šiais metais jų skaičius gali pasiekti milijoną. Nors pabėgėliai yra didžiulė finansinė našta Vokietijai, tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad naujai atvykusieji galėtų tapti išsigelbėjimu nuo žemo gimstamumo kenčiančiai šaliai.
Šiuo metu į Vokietiją kasdien atvyksta apytiksliai po 5000 pabėgėlių.
„Idealiu atveju, jie galėtų sukurti dar vieną ekonominį stebuklą“, – teigė vienas iš automobilių gamintojų „Daimler AG“ vadovų Dieteris Zetsche.
Tačiau skeptikai nėra taip džiugiai nusiteikę ir nors pripažįsta, kad nemažai pabėgėlių iš Sirijos iš tiesų yra raštingi, tačiau dauguma jų vis dėlto neturi reikiamų žinių, ir negali pakeisti kvalifikuotų darbuotojų.
1996 m., būdama 15 m., iš Somalio į Vokietiją atvykusi Halima Gutale taip pat gyvena Pfungštate. Socialine darbuotoja dirbanti moteris į šią šalį atvyko nemokėdama nė žodžio vokiškai, dėl to integracija į Vokietijos visuomenę iš pradžių jai buvo tikras iššūkis.
Šiais metais Vokietiją užplūdusi pabėgėlių banga H.Gutalę privertė prisidėti prie jų problemų sprendimų.
Šiuo metu moteris apie pusę savo laiko praleidžia bendraudama su įvairių Vokietijos miestų valdžia ir konsultuodama, kokiu būdu geriausiai galima padėti pabėgėliams juos integruojant į šalies visuomenę.
„Nenorime, kad atsirastų paralelinės visuomenės – viena vokiečių, kita pabėgėlių“, – teigia H.Gutale.
