Kol visoje euro zonoje kainos stiebėsi vidutiniškai 1,3 proc., Lietuvoje kainos augo pustrečio karto labiau – 3,5 proc., ir tai buvo sparčiausias kainų lygio augimas regione. Latvija ir Estija atsiliko nedaug – ten kainos augo 3,1 proc.
„Alaus svarba infliacijoje netgi didesnė nei daržovių, vertinant pagal poveikį indeksui. Alaus poveikis sudaro pusę tiek, kiek lemtų mėsos kainos pasikeitimas. Tad tai iš tiesų labai svarbus indikatorius ir vien dėl šio fakto buvo nemenkas infliacijos vienkartinis šoktelėjimas“, – aiškina „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.
Detalesni Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad bendrą kainų lygį šalyje birželį labiausiai kėlė 30,4 proc. brangesnis alus, taip pat 8,9 proc. išaugusios restoranų ir kitų maitinimo įstaigų kainos, 6,8 proc. pabrangęs pienas ir jo produktai, kiaušiniai. 3,8 proc. didesnės degalų kainos taip pat buvo bendrą kainų lygį auginęs faktorius.
Jei ne alus, infliacija tebūtų siekusi 2,9 proc.
„Yra kainų augimo tendencija, arba infliacijos tempo didėjimas. Tačiau tai nėra kažkas netikėto, tai buvo prognozuota. Paslaugų kainų augimas jau seniau buvo pastebimas, tačiau jį dangstė nebrangusios ar pigusios prekės ar žaliavos, degalai. Kai ta tendencija baigėsi, paslaugų infliacija išliko nemaža, o prie jos dar prisidėjo ir prekių kainų augimas“, – aiškina V.Rūkas.
Per metus labiausiai vartotojų išlaidas mažino 10 proc. atpigusi elektros energija, 11 proc. atpigusios daržovės, 1,1 proc. mažesnės drabužių kainos, nežymiai atpigę automobiliai, farmacijos gaminiai.
Aukštesni atlyginimai smogia kitu galu
Banko „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė, be brangesnio alaus, įvardija ir kitą bendro kainų lygio augimo priežastį – itin sparčiai augantį darbo užmokestį.
„Pastebime, kad ypač sparčiai augo paslaugų kainos. Paslaugų kainų augimas paspartėjo iki 5,7 proc., kai prekių kainų metinis augimas siekia apie 2,7 proc. – ženklaus prekių kainų paspartėjimo nebuvo. Tad infliaciją labiausiai kėlė paslaugos, o jų brangimui yra ir pagrindinė priežastis – tai Lietuvoje sparčiai augantis darbo užmokestis“, – sako L.Galdikienė.
Mat darbo užmokesčio augimas „prieš mokesčius“ I ketv. šalyje sudarė 9,3 proc. – tai sparčiausias atlyginimų augimas nuo 2008-ųjų.
„Paslaugų sektorius neturi daug galimybių labai padidinti produktyvumą augant darbo užmokesčiui. Todėl neretai yra priverstas augančias darbuotojų sąnaudas perkelti vartotojams. Taip pat sparčiai augo restoranų ir kavinių paslaugų kainos – ne tik dėl augančio darbo užmokesčio, bet prie to prisideda pakankamai didelė paklausa, nes gyventojų perkamoji galia didėja“, – sako L.Galdikienė.
Kainų „pasiutpolkės“ nenumato
„Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet infliacija Lietuvoje turėtų sudaryti apie 3 proc., o kitąmet kainų augimas turėtų būti santūresnis – apie 2,5 proc.
„Panašios tendencijos išsilaikys visus šiuos metus, daug kas priklausys nuo žaliavų, naftos kainų tendencijų. Kai vienkartiniai veiksniai nuslops, prognozuojame, kad atlyginimai augs lėčiau, tai prislopins ir kainų augimą, jei neturėsime kokio neplanuoto minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo“, – sako ekonomistė.
Tačiau ilguoju laikotarpiu, anot jos, Lietuvai lemta patirti didesnį kainų augimą nei Vakaruose.
„Vykstant konvergencijai ir Lietuvai vejantis užsienio šalis, išsivysčiusias ES valstybes, kainų augimas išsilaikys spartesnis nei kituose išsivysčiusiuose regionuose“, – sako L.Galdikienė.
Ji taip pat įspėja, kad atlyginimai Lietuvoje jau auga sparčiau nei produktyvumas ir tai yra vienas iš ankstesnę ekonominę krizę sukėlusių veiksnių.
„Prieš krizę stebėjome, kad atlyginimų augimas buvo netvarus ir dėl jo sparčiau augo ir kainų lygis. Čia tik laikas parodys, nemanau, kad kažką daug galime padaryti, galbūt įmonės galėtų aktyviau investuoti ir pristabdyti augimą. Taip pat, žinoma, ir MMA didinimas turi būti pamatuotas, nes verslui tenkanti našta gali tapti per didelė ir paskatinti dar spartesnį kainų augimą“, – vertina L.Galdikienė.
Ji taip pat pažymi, kad Lietuva negali kontroliuoti pasaulinių energetikos ar maisto kainų – o jų pokyčiai gali reikšmingai paveikti infliaciją Lietuvoje.
„Kainų augimo tempas gali išsilaikyti panašus į dabartinį, neprognozuojama kažkokių importuojamų prekių kainų šoko. Tad tendencija turėtų tęstis – paslaugų sektorius nuosaikiai didins kainas, o kažkokių didelių pokyčių neturėtų būti“, – sako ir „INVL Asset Management“ atstovas.
Birželį kainos mažėjo tik vienoje ES valstybėje – Airijos vartotojai pirko 0,6 proc. mažesnėmis kainomis nei prieš metus. Mažiausia infliacija fiksuota Danijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje – atitinkamai 0,4, 0,7 ir 0,8 proc.
Didžiausią poveikį kainoms Europoje padarė 4,7 proc. pabrangusios apgyvendinimo paslaugos, 5 proc. padidėję kelionių agentūrų įkainiai, 3,1 proc. pabrangę tabako gaminiai.
Lietuvos bankas: atidžiai stebime
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Ernestas Virbickas 15min patikino, kad Lietuvos bankas atidžiai stebi Lietuvos ekonominę raidą ir jau ne kartą konstatavo, kad ūkio aktyvumas yra gerokai padidėjęs.
„Didesnis aktyvumas lemia spartų darbo užmokesčio augimą, o tai ilgainiui gali turėti labiau pastebimą poveikį kainoms ir šalies konkurencingumui. Todėl dabar labai svarbu priimamais sprendimais nepaskatinti dar didesnio ūkio aktyvumo, kas dar labiau padidintų darbo sąnaudas ir galimai kainas“, sako E.Virbickas.
Jis aiškina, kad pastarajam kainų ūgtelėjimui Lietuvoje įtakos turėjo vienkartiniai veiksniai. Vien padidėję akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui metinę infliaciją Lietuvoje didina apie 0,7 proc. punkto. Taip pat birželio mėn. padidėjo PVM šilumos energijai – tai birželio mėn. metinę infliaciją padidino apie 0,2 proc. punkto.
„Nepamirškime, kad šiemet infliaciją didina ir pasaulinės žaliavų kainos – šiemet didesnės yra tiek naftos, tiek maisto žaliavų kainos, todėl ir vartotojams degalų bei maisto kainos šiemet kyla daugiau. Šiuo aspektu Lietuva neišsiskiria iš kitų šalių – degalų ir maisto kainos daugelyje šalių yra padidėjusios“, – aiškina E.Virbickas.
Jis patikina, kad šiemet infliacija bus maždaug tokia, kokią fiksuojama dabar – artima 3 proc.
„Tačiau kitąmet infliacija turėtų sumažėti. Ją turėtų mažinti tie patys veiksniai, kurie šiemet infliaciją padidino – numatoma, kad pasaulinės naftos kainos kitąmet nekils, o maisto žaliavų kainos turėtų augti tik nedaug. Tai mažinančiai veiks ir infliaciją Lietuvoje. Be to, kol kas nenumatoma tiek daug, kiek šiemet, didinti akcizų tarifų, o tai taip pat slopins bendrą infliaciją šalyje“, – patikina E.Virbickas.
