„Skaičiavimai paprasti: tonai cemento pagaminti mums reikia 123 kilovatvalandžių elektros. Jei nuo kitų metų ji brangs 5 centais, tonos savikaina pakils 6 litais, jei 10 centų – 12 litų.
Atrodo, ne itin daug, tačiau per metus susidaro nemažai papildomų išlaidų – apie 7 mln. litų“, – teigė įmonės generalinis direktorius Artūras Zaremba.
Pasak jo, blogiausia, kad iki šiol neaišku, kaip veiks elektros birža, kokios bus kainos, todėl ir apskaičiuoti, kiek brangs cementas, nėra paprasta.
Fabrikas iki šiol perka elektros energiją tiesiai iš Ignalinos atominės elektrinės. Įskaičius perdavimo ir kitokias išlaidas moka apie 17–19 centų už kilovatvalandę.
„Duonos kepimo linijose stovi dujų krosnys, o bandeles kepame elektrinėse. Aišku, kad savikaina didės, tačiau kelti galutinės kainos nėra jokių galimybių, kai tokia konkurencija rinkoje. Teks ieškoti kitokių taupymo būdų“, – sakė bendrovės „Fazer gardėsis“ prekybos direktorius Mindaugas Snarskis.
Tą patį tvirtino ir „Vilniaus duonos“ vadovė Rita Ramanauskienė: „Jei elektros kainų šuolis bus ne pats didžiausias, kad ir 30 proc., stengsimės produkcijos nebranginti“.
Kelti kainų neketina ir elektriniais traukiniais keleivius vežantys „Lietuvos geležinkeliai“.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis prognozuoja, kad verslo įmonėms elektros kaina nuo sausio didės apie 20 procentų.
Nuo kitų metų šalies gyventojams už elektros kilovatvalandę tek mokėti 45 centus vietoj dabartinių 35 centų.
