2014-ųjų I ketvirtį TUI srautas buvo neigiamas – minus 532,84 mln. Lt, II ketvirtį rodikliai krito dar smarkiau – 586,03 mln. Lt. D.Abazoriaus teigimu, minėti rodikliai toli gražu nerodo prastos Lietuvos verslo aplinkos, juos veikiau lėmė techniniai veiksniai.
„Pirmojo ketvirčio neigiami rodikliai susiję su skolos priemonių sumažėjimu, pavyzdžiui, įsiskolinimų už prekes pokyčiais ar skolų valdymo politika, o ne su investicijų į nuosavybės vertybinius popierius mažėjimu. Investicijos į skolos priemones mažėjo 963,8 mln. Lt“, – aiškino Vyriausybės kanceliarijos Ekonominės analizės skyriaus vedėjas.
Pagerėję TUI srauto rodikliai, ypač reinvesticijos, rodo užsienio pasitikėjimą ir palyginti neblogas plėtros galimybes Lietuvoje, nepaisant išaugusios geopolitinės įtampos.
„II ketvirčio minusinių TUI rodiklių priežastis iš esmės techniniai veiksniai – pertvarkymai energetikos įmonėse. Rodiklių kritimą lėmė 986,12 mln. litų sumažėjusios investicijos į nuosavybės priemones, o pagrindinė to priežastis – Vyriausybės išpirktos energetinių įmonių akcijos iš užsienio investuotojų. Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė praėjusių metų II ketv. priėmė sprendimus dėl „Lietuvos dujų“, „Amber Grid“ ir LESTO nuosavybės teisių išpirkimo. Vyriausybė koncernui „Gazprom“ už įmonių „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“ akcijas sumokėjo 417 mln. Lt. Taip pat dalį šių įmonių ir LESTO akcijų beveik už 509 mln. Lt Vyriausybė išpirko ir iš Vokietijos koncerno „E.ON Ruhrgas International“, – apie II pastarųjų metų ketvirčio neigiamus TUI rodiklius kalbėjo D.Abazorius, pridurdamas, kad akcijų išpirkimas sudarė sąlygas visiškai įgyvendinti Trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą.
Augimas rodo pasitikėjimą
III pastarųjų metų ketvirtį TUI srautas Lietuvoje buvo teigiamas ir sudarė 1803,09 mln. Lt. Šį augimą, anot D.Abazoriaus, lėmė 1008,63 mln. Lt išaugusios reinvesticijos ir 692,53 mln. Lt išaugusios nerezidentų investicijos į skolos priemones. Vyriausybės kanceliarijos Ekonominės analizės skyriaus vedėjas tikino, kad pagerėję TUI srauto rodikliai, ypač reinvesticijos, rodo užsienio pasitikėjimą ir palyginti neblogas plėtros galimybes Lietuvoje, nepaisant išaugusios geopolitinės įtampos. Jo manymu, pasitikėjimą Lietuva didino, aišku, ir teigiamas sprendimas dėl Lietuvos narystės euro zonoje nuo 2015-ųjų sausio 1 d.
2014 m. III ketv. Lietuvoje sparčiausiai didėjo Vokietijos (293,49 mln. Lt), Nyderlandų (253,09 mln. Lt) ir Švedijos (233,41 mln. Lt) TUI, o mažėjo Prancūzijos (–48,68 mln. Lt), Kanados (–27,97 mln. Lt) ir JAV (–24,86 mln. Lt). Per III ketv. daugiausia investuota į didmeninę ir mažmeninę gamybą (679, 86 mln. Lt) , finansinę ir draudimo veiklą (360,82 mln. Lt) bei apdirbamąją gamybą (342,17 mln.Lt).
