„Džiaugiamės, kad stiprindami ir tobulindami Lietuvos elektroninę valdžią sulaukėme tarptautinio pripažinimo. Vis dėlto, nepaisant šiųmečių pasiekimų, turime dar labiau tobulėti elektroninių viešųjų paslaugų srityje. Todėl sieksime gerokai padidinti elektroninių paslaugų skaičių ir užtikrinti, kad jomis vieno langelio principu galėtų naudotis vis daugiau žmonių“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pagal Europos elektroninės valdžios vertinimo tyrimo rezultatus Lietuva kartu su Malta, Estija, Suomija ir Danija pateko į geriausių šalių penketuką kaip labiausiai technologiškai viešąsias elektronines paslaugas išvysčiusios šalys. Lietuva pateko į lyderių grupę vertinant elektronines paslaugas, kurias galima pasiekti per asmens tapatybės dokumentą (angl. eID). Mūsų šalis taip pat atitiko aukštą elektroninės valdžios skaidrumo lygį.
Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daugiau dėmesio reikia skirti tarpvalstybinių elektroninių paslaugų teikimui. Tačiau verta pažymėti, kad tokių paslaugų kūrimas labai priklauso nuo suderintos Europos Sąjungos (ES) skaitmeninės sistemos kūrimo ir vystymo. Remiantis tyrimo duomenimis, Europoje mažiau nei pusė paslaugų yra skirtos tarptautiniams vartotojams.
Vertinant tyrimo rezultatus, Europos elektroninės valdžios lyderiai yra Malta ir Estija. Jų elektroninės viešosios paslaugos yra labiausiai į vartotoją orientuotos, skaidriausios, technologiškai išvystytos ir atviros vartotojams iš kitų Europos šalių. Toliau rikiuojasi: Danija, Suomija, Austrija, Islandija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Latvija, Portugalija, Lietuva ir Norvegija.
Elektroninės valdžios vertinimo tyrime palyginama, kaip šalių vyriausybės teikia elektronines viešąsias paslaugas visoje Europoje. Tai tapo tarptautiniu mastu pripažintu tyrimu, kuriame nagrinėjama, kaip piliečiams, įmonėms, turistams ir emigrantų bendruomenėms skirtos platformos toliau keičiasi ir tobulėja.
Viešosios elektroninės paslaugos vertinamos remiantis 4 pagrindiniais aspektais: orientacija į vartotoją, skaidrumu, elektroninių paslaugų techniniu pritaikymu ir tarpvalstybiniu elektroninių paslaugų teikimu.
Elektroninių viešųjų paslaugų pažanga vertinama 36 šalyse: 27 ES valstybėse narėse, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Albanijoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje, Serbijoje ir Turkijoje.
