Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, nuo sausio 20 d. turizmo ir maitinimo įmonės Lietuvos verslo paramos agentūrai yra pateikusios 1774 paraiškas dėl subsidijų, susietų su sumokėtais mokesčiais. 1722 paraiškos įvertinos kaip tinkamos paramai gauti, o 1318 įmonių jau nutarta skirti bendrą 4,028 mln. eurų paramą.
Apgyvendinimo įstaigoms teks 520,5 tūkst. eurų, maitinimo įstaigoms 2,67 mln. eurų paramos. Kelionių agentūros ir organizatoriai gaus 407 tūkst. eurų – šiuo metu, 15 kelionių organizatorių (6 proc.) yra nemokios, o 37 kelionių organizacijų, 17 proc., nemokumo rizika ateinantį ketvirtį bus aukšta.
Žadama, jog jei Vyriausybė pritars naujam pagalbos įrankiui – kompensacijai individualiai dirbantiems, juo galės pasinaudoti dalis turizmo sektoriuje dirbančių gidų ir panašias paslaugas teikiančių darbuotojų.
„Tie, kurie yra nukentėję ir dirba savarankiškai, galės gauti vienkartinę subsidiją, kuri būtų lygi 2019 m. sumokėtam GPM, bet ne mažesnė nei 200 eurų. Subsidija atsirastų šalia dabartinių 260 eurų. Subsidija yra orientuota į tuos, kuriems individuali veikla yra pagrindinė veikla, asmenys per individualią veiklą turi gauti pagrindines pajamas“, – sakė V.Jurgutis.
Lietuvos kelionių verslo asociacijos duomenimis, gidai 2019 m. sumokėjo 2 mln. eurų mokesčių – tačiau pernai užsienio turistų beveik nebuvo, vietinės ekskursijos taip pat buvo ribojamos, todėl jie negalėjo pilnai vykdyti savo veiklos.
„Jau 11 mėnuo, kai kelionės vienaip ar kitaip ribojamos. Gidai gaus tas pačias išmokas kaip ir kirpėjai, kurie nedirbo tik kelis mėnesius“, – piktinosi asociacijos vadovas Ūdrius Armalis ir teigė, kad esant tokiai situacijai, gidams reikėtų papildomos paramos.
Žydrė Gavelienė, Lietuvos turizmo rūmų prezidentė teigė, kad gidų veiklai būtina ne tik piniginė parama – ji siūlė leisti rengti ekskursijas mažoms grupėms.
Turizmą skatins apmokėdami dalį užsieniečių nakvynių
Apgyvendinimo įstaigos turėtų sulaukti priemonių paskatinti atvykstamąjį turizmą iš tikslinių rinkų. Ši strategija nukreipta daugiausia į didžiuosius miestus.
„Be pagalbos matysime situaciją, kurią matėme pernai – kurortai atsigaus šiek tiek lengviau, o miestai kurie gyvena iš konferencijų, liks tušti. Priemonė daugiausia orientuota į didžiausius penkis šalies miestus. Norime pritraukti turistų, o jie, atvažiavę į Lietuvą, jau patys rinksis, kur vykti“, – sakė V. Jurgutis.
Šiame plane bus siūloma apmokėti užsienio šalies piliečio trečiosios nakvynės kainą. Iš viso tokiam planui planuojama skirta 1,3 mln. eurų, jie turėtų padengti 15 tūkst. turistų nakvynių. Matuojama jos nauda – 5,2 mln. eurų turistų išlaidų.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė tokiai strategijai pritarianti. „Yra tokie segmentai – verslo ir kurortų viešbučiai. Verslo viešbučiai uždaryti nuo kovo. Vietinis turizmas ir be didelių investicijų klesti, o vasarą visi ir taip važiuos į kurortus – didelės problemos mes nematome“, – sakė ji.
Kartu bus skatinamas ir vietinis turizmas. Šios priemonės biudžetas kur kas kuklesnis – 61 tūkst. eurų. Kampanija vyks dviem etapais – balandžio gegužės mėnesiais keliones reklamuos „Keliauk Lietuvoje“, o gegužės-spalio mėnesį – pačios savivaldybės. V.Jurgutis pabrėžė, kad ši kampanija kol kas dar planavimo stadijoje ir gali keistis.
Su tokia strategija nesutiko Liberalų sąjūdžio atstovas Audrius Bagdonas, teigęs, kad proporcija turėtų būti didesnė. „Praėję metai parodė, kad turizmo sektorius laikėsi būtent ant vietinio turizmo. Siūlyčiau skirti daugiau lėšų vietinio turizmo skatinimui“, – teigė parlamentaras.
Į tai V.Jurgutis atsakė, kad vietiniam turizmui prieinamas paramos paketas yra gerokai įvairesnis, todėl vietinės bendrovės dabar gali pasinaudoti esamais paramos įrankiais, o Vyriausybei galimai patvirtinus naujus – ir šiais.
Maitinimo sektoriaus atstovai: gausiau bus kompensuoti karantino metu nedirbę?
Posėdyje dalyvavusi parlamentarė Rūta Miliūtė atkreipė dėmesį, kad maitinimo sektorius, kuris dalinai galėjo dirbti ir karantino metu, dėl naujojo pagalbos paketo pradėjo nuogąstauti – anot jos, tie, kurie visai nedirbo ir prarado 60 proc. galės pretenduoti į subsidijas, o tie kurie dirbo, prarado mažiau, ir dabar formaliai neatitinka reikalavimų, tokia parama pasinaudoti negalės.
„Į dabartinę veikiančią priemonę gali pretenduoti visi, kurie krito 30 proc. Tie, kurių pajamos krito 60 proc. ir daugiau, galės kreiptis ir gauti didesnę subsidiją. Tam, kad sutilptumėme, turime sumažinti išmokas. Yra galimybė ir individualiam verslų vertinimui", – sakė viceministras.
Į subsidijas galės pretenduoti ir tos įmonės, kurios įsisteigė 2020 m., ir kurioms netaikomas kriterijus dėl 2019 m. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Joms yra du keliai – kreiptis subsidijos pagal 2020 m. sumokėtus mokesčius arba kreiptis atskirai su prašymu padengti faktiškai nepadengtus kaštus, tokius kaip nuomos mokesčiai. „Antroji priemonė individualesnė, administruojama atskirai, jai reikalingi auditai. Tai sunkesnis kelias“, – sakė V. Jurgutis.
Viceministras: krizė yra proga turistų apskaitą grąžinti į dabartį
Viceministras taip pat pabrėžė, kad iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės (RFF) daugeliui turizmo objektų finansavimo gauti nepavyks. Šios lėšos daugiau skirtos fundamentaliai turizmo sektoriaus transformacijai.
„Kad ir kaip norėtųsi pabaigti dviračių takus ar aikštes, pagal RRF fondą tai neįmanoma. Jis skiriamas ekonomikos transformacijai, tame tarpe ir duomenų apskaitos. Reikia pripažinti, kad turistų apskaita Lietuvoje yra maždaug 1980-ųjų lygyje. Turime gauti duomenis realiu laiku – kokie žmonės atvyksta, kur užtrunka, kur juda“, – vizija dalijosi V.Jurgutis.
