Įkandin Druskininkų, Birštono ir Palangos „pagalvės“ mokesčio užsigeidė ir kitos Lietuvos savivaldybės. Tokį norą pareiškė Kaunas. Seime užregistruota įstatymo pataisa, kuri turėtų leisti papildomas rinkliavas rinkti ne tik Lietuvos kurortams, bet ir visoms rekreacines zonas turinčioms savivaldybėms. Užsimenama, kad „pagalvės“ mokesčio norėtų Molėtai. Apie galimas rinkliavas prakalbo ir naujasis Trakų meras V.Zalieckas.
Aplanko milijonas
Netoli Vilniaus esantys Trakai tapo tikru turistų magnetu. „Visi atvykstantys į Lietuvą – pradedant karaliais ir imperatoriais, baigiant turistais – aplanko Trakus. Ši vieta yra visų šalies svečių kelionių maršrutuose. Vien Trakų pilį per metus aplanko apie 370 tūkst. žmonių. Aišku, tai ne visi miesto svečiai. Mūsų skaičiavimais, per metus turime beveik milijoną turistų“, – sakė V.Zalieckas.
Mano manymu, atvažiavus palikti vieną litą miestui būtų tikslinga“, – sakė naujasis Trakų meras Vytautas Zalieckas.
Pasak miesto vadovo, kiekvienas turistas Trakuose palieka pinigų. Tai svari parama smulkiajam verslui, tačiau didelis krūvis miestui. Reikia pasirūpinti komunalinėmis paslaugomis, mašinų statymo vietomis, gatvėmis.
Naujoji Trakų valdžia deklaruoja, kad miestas sieks kurorto statuso. Taip pat norima, kad prie miesto gerovės prisidėtų ir atvykstantys svečiai. „Trakai turi kurortinės vietovės statusą, bet mūsų tai netenkina. Mes norim siekti kurorto statuso. Turime savo viziją. Ateityje turi atsirasti Trakų aplinkkelis, daugiau traukos, poilsio objektų. Rajone turime didelį kaimo turizmo sodybų tinklą. Savivaldybė turėtų padėti žmonėms. Reikia svarstyti ir pagalvės mokestį, kurį įsivedė kiti rajonai. Po savaitgalių tenka išvežti kelis sunkvežimius šiukšlių. Tam reikalingos papildomos lėšos. Miestas turi būti gražus. Mano manymu, atvažiavus palikti vieną litą miestui būtų tikslinga“, – sakė V.Zalieckas.
Diskriminacinės sąlygos
 |
| Evalda Šiškauskienė/BFL nuotr. |
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė E.Šiškauskienė 15min.lt sakė, kad nepaisant vis augančio turistų skaičiaus šios verslo šakos pelningumas mažėja, „Tai yra dar vienas mokestis. Šiuo metu mūsų mokesčiai ir taip dvigubai didesni nei kaimyninėse šalyse, jeigu vertintume pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tokiomis sąlygomis konkuruoti labai sunku. Dėl tokių diskriminacinių sąlygų viešbučių verslas dabar tikrai neklesti. Turizmo srautai auga, o viešbučių verslo pajamos juda žemyn“, – sakė ji.
Pasak asociacijos vadovės, viešbučių savininkai negali kelti kainų, nes turi lygiuotis į artimiausius kaimynus: „Rinka diktuoja kainas ir mes negalime išsišokti lyginant mus su kaimynais, kurių mokesčiai dvigubai mažesni. Viešbučių kainos Lietuvoje pakilo 4,8 proc., o PVM padidėjo 12 proc. Visą skirtumą viešbučiai dengia iš savo kišenės. Šiandien ilgalaikės skolos yra 840 mln. litų. Vertinant besikeičiančius energetikos kaštus ir kitus mokesčius situacija tikrai nedžiugina.“
Atpirkimo ožiai
E.Šiškauskienės nuomone, vis kaitaliojami mokesčiai atbaido investuotojus, o Lietuva iškrenta iš bendro Europos šalių konteksto viešbučių skaičiumi: „PVM buvo keičiamas keturis kartus per trejus metus. Daugelis rimtų investuotojų užsienyje ar Lietuvoje į šį verslą nesiryžo investuoti. Viešbučių trūksta. Nuo Europos atsiliekame 3–4 kartus. Investicijos pernai sudarė tik 23 mln. litų.“
Pašnekovė stebėjosi, kodėl viešbučiams užkraunami papildomi mokesčiai, nors atvykę turistai kur kas daugiau pinigų palieka kitų šakų verslininkams. „Kalbama, kad už tuos pinigus bus tvarkomi keliai. Paimkite bet kurį viešbutį. Jis ir taip bus susitvarkęs aplinką ir infrastruktūrą. Jeigu norima iš tų lėšų sutvarkyti miestą, tai taip reikia ir sakyti. Tada tokie mokesčiai turėtų būti imami ir nuo kitų objektų. Jeigu turistas palieka apie 2 tūkst. litų, tai viešbutis kainuoja apie 300 litų. Penkis kartus daugiau pasiima kiti sektoriai – restoranai, parduotuvės, transportas. Kodėl viešbučiai turi būti atpirkimo ožiai?“ – klausė E.Šiškauskienė.
