Nors Seimui skirta 13 proc. daugiau, prašo dar 1,6 mln. eurų
Finansų ministerija biudžeto projekte Seimui siūlo 13 proc. didesnius asignavimus nei pernai – kone 36 milijonus eurų. Tačiau tiek, panašu, nepakanka.
Beveik visų Seimo frakcijų atstovai, įskaitant opozicijos, pasirašė po registruotu pasiūlymu Seimo finansavimą kitąmet padidinti dar 1,558 mln. eurų – pasiūlymą pasirašė 9 parlamentarai (Rima Baškienė, Irena Degutienė, Gediminas Kirkilas, Jonas Liesys, Arvydas Nekrošius, Viktoras Pranckietis, Julius Sabatauskas, Irena Šiaulienė, Remigijus Žemaitaitis).
Parlamentarai argumentuoja, kad Seime dirbančių valstybės tarnautojų atlyginimai per maži – jų pareiginiai koeficientai (6,6 bazinio dydžio) nesiekia vidutinio koeficiento (8,85 dydžio) – tai 35 proc. skirtumas.
„Siekiant Seimo narių politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus 2020 m. padidinti 15 proc. ir taip palaipsniui artėti prie pareiginių algų koeficientų vidurkio reikalingi papildomi 505 tūkst. Eur asignavimai“, – argumentuoja parlamentarai.
Kiekvienas Seimo narys gali turėti tris tokius tarnautojus.
Taip pat finansavimas reikalingas „siekiant pabaigti Seimo posėdžių salės atnaujinimą ir užtikrinti nepertraukiamą Seimo narių darbą Seimo posėdžių metu“.
„Būtina pratęsti šiuo metu Seimo kanceliarijos vykdomą investicijų projektą iki 2020 m. pabaigos, papildomai skiriant 500 tūkst. Eur asignavimų 185 Seimo posėdžių salės kompiuterizuotoms darbo vietoms, Seimo posėdžių salės programinei įrangai, vaizdo transliacijos įrangai ir garso apdorojimo sistemai atnaujinti (ilgalaikiam turtui įsigyti)“, – rašo Seimo nariai.
Anot jų, pasenusi vaizdo ir garso apdorojimo įranga negali perduoti signalo raiškiuoju (HD) formatu nacionaliniam transliuotojui, kurio finansavimas yra netgi dar didesnis nei viso Seimo – 46 milijonai eurų.
„Seimo posėdžių salės įranga įdiegta prieš 12 metų ir šiuo metu nebepalaikoma (neaptarnaujama) gamintojų, todėl nebegalima užtikrinti Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų“, – aiškinama projekte.
Dar 306 tūkst. eurų reikia Seimo III rūmų vėsinimo sistemai, „siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos darbuotojams pagal nustatytas higienos normas“.
210 tūkst. eurų prašoma Sausio 13-osios memorialo remontui, mat dalis stiklo konstrukcijų yra sutrūkinėjusios ir nestabilios, atsipalaidavę metalines konstrukcijas laikantys lynai.
37 tūkst. eurų papildomai reikia didėjantiems tarnautojų priedams už stažą Lietuvos valstybei.
Seimo nariai nurodo, kad papildomų lėšų galima gauti sumažinus finansavimą Finansų ministerijai.
K.Glaveckas siūlo kirpti nuo prezidentūros milijoną
Pirmasis K.Glavecko pasiūlymas – sumažinti Prezidento kanceliarijai 2020 m. numatytus skirti asignavimus vienu milijonu eurų ir tuos pinigus skirti vaikų globos namams finansuoti.
Jis argumentuoja, kad Prezidento kanceliarijai kitąmet suplanuoti asignavimai didėja 1,457 mln. eurų, arba 25,3 proc., mat siūloma didinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų atlyginimus, daugiau skirti komandiruočių, reprezentacinėms išlaidoms, prezidento rezidencijos Turniškėse remontui.
„Atsižvelgiant į tai, kad artėja sunkmetis ir yra daug problemų skurdo mažinimo ir gerovės valstybės kūrimo srityse, protinga būtų sumažinti išlaidavimą“, – rašo K.Glaveckas.
„Sodros“ duomenimis, prezidentūroje dirba 168 darbuotojai, o išrikiavus juos pagal atlyginimą, vidurinysis uždirba 1490 eurų prieš mokesčius (apie 933 eurus į rankas).
„Pasiūlymas gimė iš to, kad per pastaruosius 10–11 metų prezidentūros išlaidos buvo beveik vienodos, apie 5,2 mln. eurų. Kai buvo krizė, jos sumažėjo, paskui vėl padidėjo prie Dalios Grybauskaitės. O štai pastaraisiais metais pateiktas siūlymas jau beveik 1,5 milijono didesnis ir iš to pusantro milijono yra prašoma virš 350 tūkst. eurų, man atrodo, Turniškių pastato atnaujinimui, 605 tūkst. eurų politinio pasitikėjimo darbuotojų algoms padidinti – tai beveik visi aukščiausios kategorijos“, – 15min aiškina K.Glaveckas.
Kitąmet iš viso prezidentūrai numatyta skirti 7,2 mln. eurų, panašų biudžetą turi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ar Lietuvos nacionalinis muziejus. K.Glaveckas tikina, kad finansavimo trūksta visiems.
„Baisiai daug prašoma didinti išlaidų, kurios, mano supratimu, nėra pats būtiniausias dalykas. Ekonomikoje visur galima žymiai efektyviau panaudoti. Finansavimo nepakanka niekam, nežinau nė vienos institucijos, kuriai pakanka išteklių. Bet mes kitiems nedidiname arba didiname kiek numatyta, bet ne 23 proc.“, – 15min aiškina K.Glaveckas.
Prezidentūra tokio siūlymo nekomentavo. Anksčiau prezidentūra aiškino, kad papildomos lėšos susijusios su rezidencijos atnaujinimu Turniškėse, kiek didesnėmis komandiruočių ir reprezentacinėmis išlaidomis dėl aktyvios Prezidento užsienio politikos ir pirmosios ponios darbotvarkės, augančių Kanceliarijos įsigyjamų paslaugų bei prekių kainų, taip pat išlaidomis, susijusiomis su kadenciją baigusiais prezidentais.
Du milijonus siūlo atriekti ir iš Lietuvos banko
Dar 2,3 mln. eurų liberalai „atrado“ Lietuvos banke – K.Glaveckas ir Simonas Gentvilas siūlo tiek padidinti institucijos pelno įmoką į valstybės biudžetą ir nustatyti, kad bankas pervestų 15 mln. eurų.
„Argumentas tas, kad banko ir jo aktyvų likvidumas yra didelis, ir jie galėtų investuoti, gauti daugiau pajamų į biudžetą. O dabar ant minimumo ar ant nulio sėdi, kadangi įpareigojimo nėra didinti. Tik keliolika milijonų perveda, nors prieš 5–6 metus pervesdavo po 20–30 milijonų eurų“, – kalba K.Glaveckas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuvos bankas galėtų pelną pasididinti vien padidinęs efektyvumą ir sumažinęs sąnaudas.
„Mes norime įpareigoti, kad jie padidintų laisvo pelno likučio įnašą savo susimažinimu, racionalizavimu, žmonių susimažinimu, nes jų turi virš 600, turi komandiruotpinigių arti milijono ar virš 800 tūkst. eurų ir kitokių išlaidų. Lietuvos bankas disponuoja visos mūsų Lietuvos žmonių pinigais ir galėtų dirbti efektyviau ir daugiau pervesti į biudžetą. Viešieji finansai galėtų gauti daugiau pinigų“, – įsitikinęs K.Glaveckas.
Savo pasiūlyme jis rašo, kad planuojama Lietuvos banko pelno įmoka į valstybės biudžetą 2020 m. sudarys 12 700 tūkst. eurų.
Vargu ar tokie įpareigojimai ką nors lemtų – Lietuvos banko įstatymas reglamentuoja ir institucijos nepriklausomumą, ir pelno skirstymą. Numatyta, kad 50 proc. Lietuvos banko pelno keliauja atsargos kapitalui, 20 proc. – įstatiniam kapitalui formuoti, o likęs pelnas sumokamas į biudžetą.
Lietuvos bankas atkerta, kad šiemet pervesta dividendų suma yra didžiausia per penkerius metus.
„Siūlymo autoriai nepateikia motyvų, kuriais vadovaujantis nurodoma būtent tokia suma – 15 mln. eurų. Nežinodami argumentų Lietuvos banko didesnės įmokos numatymą kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto plane galime vertinti kaip mėginimą apytikriai nuspėti neprisiimant atsakomybės nei už jo įgyvendinimą, nei už būsimą faktinį rezultatą. Kaip ir kasmet, būsimas įmokos dydis priklausys nuo konkrečių Lietuvos banko finansinių rezultatų“, – rašoma Lietuvos banko komentare.
Lietuvos banko įstatyme nurodyta, kokia dalis pelno gali būti skiriama Lietuvos banko pelno įmokai į valstybės biudžetą. Ši įmoka neturi viršyti sumos, kuri lygi 70 procentų apskaičiuoto paskutinių trejų pasibaigusių finansinių metų Lietuvos banko pelno (nuostolio) vidurkio.
Lietuvos banko finansinio turto valdymo rezultatai tiek 2018 m., tiek per trejus praėjusius metus (2016–2018 m.) buvo teigiami – atitinkamai 35,1 mln. ir 53,2 mln. Eur, arba 0,8 ir 2,2 proc. investavimo grąža.
Valdydamas finansinį turtą, Lietuvos bankas ne tik siekia pelno, bet ir užtikrina saugumą.
„Šalies centrinis bankas yra nepriklausoma institucija ir pagal savo kompetenciją savarankiškai priima sprendimus kaip įgyvendinti įstatymuose numatytas funkcijas ir uždavinius“, – komentuoja institucija.
Taip pat Lietuvos bankas teigia nuo 2017 m. nuosekliai siekiąs tapti vienu iš trijų efektyviausių centrinių bankų Šiaurės ir Baltijos šalių regione.
„Einant tuo keliu jau anksčiau buvo sumažintas darbuotojų skaičius (2011 m. pradžioje buvo 794 tarnautojai, šiandien 621), optimizuotas grynųjų pinigų tvarkymas, didinamas banko veiklos procesų efektyvumas, išlaidų taupymo sumetimais numatoma iš kelių darbo vietų sutelkti darbuotojus atnaujintame Lietuvos banko centre Žirmūnuose“, – rašo Lietuvos bankas.
Nuo ministerijų – minus 2 proc.
Tuo liberalai neapsiriboja. Dar jie siūlo 2 proc. sumažinti išlaidas Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijoms.
„Kadangi Lietuvoje sparčiai diegiama valdymo skaitmenizacija, be to, laikantis programinių įsipareigojimų mažinti valstybės tarnautojų skaičių, tikslinga padėti Vyriausybei ir atskiroms ministerijoms vykdyti prisiimtus įsipareigojimus valdymo efektyvinimo srityje“, – aiškina pataisos autoriai.
