Atsižvelgdama į gautus prašymus, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) lobistais jau įrašė Lietuvos verslo konfederaciją, Lietuvos prekybos įmonių asociaciją, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociaciją, Lietuvos projektavimo įmonių asociaciją, Nacionalinę pastatų administratorių asociaciją, VšĮ „Žaliąjį tašką”, Lietuvos keleivių vežimo asociaciją, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociaciją ir aviacijos įmonių asociaciją „Lietuvos aviacija”. Kaip fiziniai asmenys į lobistų sąrašą įtraukti Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, AB „Telia Lietuva” vyresnioji juriskonsultė Inga Volungevičiūtė ir UAB „Anel” vadovė Jurgita Petrauskienė.
Iš viso šalyje įregistruoti 123 lobistai. Visas jų sąrašas ir vykdomos veiklos deklaracijos yra viešai skelbiami šįmet pradėjusioje veikti Skaidrių teisėkūros porocesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS), esančioje VTEK interneto svetainėje vtek.lt.
Dar viena pakeisto Lobistinės veiklos įstatymo naujovė – nuo šių metų deklaruoti turi ir lobistinę įtaką patyrusieji. Šalies prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai ir savivaldybių administracijų direktoriai viešas deklaracijas teiks per sistemą SKAIDRIS tai atvejais, jei asmeniškai iš lobisto bus gavę pasiūlymą dėl konkrečių teisės akto nuostatų. Siekiant didesnio lobistinės veiklos skaidrumo, patyrusiųjų lobistinę įtaką deklaracijos sistemoje SKAIDRIS bus sugretintos su lobistų deklaracijomis, o VTEK atliks jų kryžminį patikrinimą.
VTEK primena, kad turi būti užtikrintas ne tik lobistinės veiklos skaidrumas, bet ir lobisto teisė vykdyti lobistinę veiklą. Taigi viešojo sektoriaus atstovams patariama susitikimų su lobistais nebijoti, tačiau visuomet išsiaiškinti, kas lobisto veiklą finansuoja ir kieno interesams jis ar ji atstovauja, o tuomet įsivertinti, ar susitikimas nekelia interesų konflikto. Taip pat griežtai draudžiama iš lobisto priimti dovanas ar kitokį atlygį, o lobistams – teikti. VTEK interneto svetainėje pateikiama ir daugiau rekomendacijų, kokių veiksmų susitikus su lobistu reikėtų imtis ir ko derėtų vengti.
Šalia lobisto statuso šiemet atsiranda ir dar vienas – įtakdarys teisėkūrai. Jais gali savanoriškai registruotis tie, kuriems Lobistinės veiklos įstatymas netaikomas. Pavyzdys – nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos, religinės bendruomenės. Tapę darančiais įtaką teisėkūrai, asmenys turės atsiskaityti visuomenei kartą per metus sistemoje SKAIDRIS. Jų deklaracijos taip pat bus viešos.
Lobistinė veikla yra fizinio arba juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims – kurie, pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant, – kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.
Lobistinė veikla Lietuvoje reglamentuojama nuo 2000-ųjų. Ją prižiūri VTEK.
