V.Vingrienė pasiūlė įtraukti papildomą reikalavimą produkcijos gamintojams ir importuotojams pritaikyti jų gaminių tarą prie dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos sąlygų. Seimo narė siūlo, kad stikliniai stipraus alkoholio ar vyno buteliai būtų įtraukti į užstato sistemą.
Ji skaičiuoja, kad taip atsirastų apie 250–300 mln. vienetų sistemoje papildomai dalyvaujančiųjų pakuočių ir būtų išspręstas apie 50–60 tūkst. tonų pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo klausimas.
„Šiuo metu jau esamos užstato už vienkartines pakuotes sistemos išplėtimas didelės įtakos administratorių plėtojamai surinkimo infrastruktūrai neturės. Neprireiktų ir papildomų kaštų ar investicijų“, – aiškinamajame rašte teigia Seimo narė.
Anot jos, laukiamas ryškus teigiamas efektas aplinkosaugai, pagerės stiklo taros atliekų surinkimo ir sutvarkymo rezultatai.
„Kartu tai padės užtikrinti skaidresnę ir aiškesnę alkoholinių gėrimų rinkos politiką ir informacijos kontrolę“, – vertino Seimo narė.
Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje V.Vingrienė patikino, kad dabar užstato sistemoje dalyvaujančios plastikinės pakuotės, skardinės ir stiklo pakuotės pasiekia 70 proc. efektyvumą – surenkamos dvi iš trijų pakuočių.
„Prognozuojama, kad bus netgi didesnis surenkamumas“, – sakė Seimo narė.
Seimo nariai iš principo pritarė pristatytiems argumentams, tačiau atliekų tvarkymo atstovai išsakė priešingas nuomones. Galiausiai Biudžeto ir finansų komitetas savo nuomonės nepateikė – dėl įstatymo pakeitimo paliko apsispręsti pagrindiniam Seimo komitetui.
Nenori pokyčių
Tačiau atliekų tvarkytojai kratosi naujos prievolės. Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ direktorius Kęstutis Pocius akcentavo, kad reikia žiūrėti į visumą – žmonės stiklo nebeneš į šalia namų esančius konteinerius, į kuriuos „investuoti milijonai eurų“.
„Gyventojams išdalinti šimtai tūkstančių konteinerių, skirtų tam tikslui. Perkėlus stiklinius butelius į depozito sistemą siunčiama žinutė, kad jų nebenaudokite, o neškite į taromatą. Jiems dabar konteineriai patogu, žmonės rūšiuoja atliekas ir konteineriais patogu naudotis. Tokia pati praktika yra ir kitose ES šalyse – atliekos rūšiuojamos vietoje, o ne depozito sistemoje“, – teigė K.Pocius.
Anot jo, reikėtų atlikti tokio sprendimo ekonominę analizę, kadangi naujos investicijos guls ant sistemoje jau esančių narių.
„Pieninkai, duonininkai turės mokėti už infrastruktūrą, kuri įrengta iki šiol. Reikėtų atsižvelgti į visus galimus variantus, kuris geriausias“, – teigė K.Pocius.
Sistemą reikia tobulinti
Seimo narė Rita Tamašunienė vis tik vertino, kad siūlymas yra vertas dėmesio, tačiau dabartinė depozito sistema turi trūkumų.
„Dabartinė depozito sistema veikia negerai ir suskaido gyventojus į kaimo ir miestelių. Kaimuose tara surenkama rankomis, sandėliuojama, vasarą tai antisanitarinis dalykas. Dabar jei dar pridėsime stiklo tarą, situacija tik blogės. O administravimo mokestis už paslaugą – aprūpina maišais, pirštinėmis. Daug mažiau parduotuvės savininkas ar pardavėja gauna už atliekamą darbą nei depozito įrenginys, veikiantis miesteliuose“, – aiškino R.Tamašunienė.
Anot jos, sistema turėtų būti peržiūrėta – reikėtų bent jau kiekviename miestelyje įrengti po taromatą.
„Parduotuvių savininkai kalba apie problemas, kad jei neturi sandėlio, tarą atvyksta surinkti per retai. Tai kaip čia veiks, ar dažniau atvažiuos ir į kaimiškas vietoves paimti?“ – klausė R.Tamašunienė.
Įstatymo autorė V.Vingrienė sutiko, kad sistemą reikia tobulinti, tačiau tą būtų galima padaryti jau įtraukus ir stiklinius butelius.
„Tai diskutuotinas klausimas, kai priimsime šitą pataisą, manau, galima patobulinti. Dabar pačios įrangos keisti nereikėtų, manau, būtų nedidelė problema patobulinti. Be abejo, abi sistemos, konteinerių ir užstato, gali egzistuoti paraleliai ir papildyti viena kitą“, – sakė V.Vingrienė.
Ji atliekų tvarkytojų argumentus atrėmė tuo, kad konteinerinė sistema nėra tokia efektyvi kaip užstato. Seimo nariai pritarė, kad miškuose nebematyti besimėtančių skardinių ar plastikinių butelių.
V.Vingrienė pažymėjo, kad per depozito sistemą būtų pagerinta alkoholio kontrolė – būtų didesnis atsekamumas, galėtų augti akcizų surinkimas ir biudžetas pajustų naudą.
Vyriausybė taip pat pateikė išvadą, kad iš esmės pritaria tikslui efektyviai naudoti pakuočių atliekų tvarkymo pajėgumus, tačiau plėtrą siūlo atlikus sąnaudų ir naudos analizės vertinimą.
Šiuo metu nustatytas sąrašas alkoholinių gėrimų, kuriems taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema – taip iš esmės susiejama, kad pakuotėje talpinama produkcija nulemia pakuotės dalyvavimą sistemoje.
