Nuo šiol pakuočių gamintojai ir importuotojai gali patys nuspręsti, kaip išleisti lėšas, reikalingas pakuočių ženklinimui.
Pakuočių perdirbėjai mato grėsmę jų rūšiavimui, tačiau Aplinkos ministerija čia problemos nemato ir tikina, kad nauja tvarka leis sumažinti prekių kainas. 15min domėjosi, ką apie tai mano verslas ir ar vartotojai pajus prekių kainų sumažėjimą?
Kaip tai pakeis prekės kainą?
Aplinkos ministerija tikina, kad panaikintas privalomas pakuočių ženklinimas leis sumažinti administracinę naštą verslui, o tai atsilieps prekių kainoms – jos sumažės.
„Šie pakeitimai atlikti, siekiant užtikrinti atitiktį Europos Sąjungos (ES) teisės aktų reikalavimams ir atsižvelgus į gamintojų ir importuotojų pastabas bei siekiant sumažinti administracinę naštą verslui, ypač smulkiajam. Verslininkų teigimu, supaprastinti pakuočių apskaitos reikalavimai atsilieps ir prekių kainoms – leis jas sumažinti“, – rašoma Aplinkos ministerijos komentare 15min.
Verslininkų teigimu, supaprastinti pakuočių apskaitos reikalavimai atsilieps ir prekių kainoms – leis jas sumažinti, – teigia Aplinkos ministerija.
Bendrovės „Biosistema“, konsultuojančios kitas įmones aplinkos apsaugos klausimais, vadovas Povilas Baltusevičius pasakojo, kad dėl buvusio privalomo pakuočių ženklinimo kai kurios įmonės išleido ir tūkstančius eurų.
„Tai labai individualu. Pavyzdžiui, smulkesnės įmonės gaudavo prekes iš ES šalių, kurios jau yra gana neblogai suženklintos, tai jos beveik nieko neinvestuodavo. Kiti turėjo daryti gana dideles investicijas, nes reikėjo maketuoti naują pakuočių dizainą, perdaryti spaudą ir t.t. Tai kainuodavo ir šimtus, ir tūkstančius eurų. Kaina labai priklauso nuo įmonės masto, apimčių, technologijų“, – sakė jis.
Tai tikrai kainuodavo ir šimtus ir tūkstančius eurų, – sakė P.Baltusevičius.
Todėl įsigaliojęs savanoriškas prekių ženklinimas įmonėms leis sutaupyti, tačiau P.Baltusevičius pažymi, kad dėl prekių kainos spręs pačios įmonės.
„Ar sumažins? Teoriškai čia priežastis, o praktiškai – kiekvienas verslas pats spręs. Jeigu jie dirba konkurencingoje rinkoje, aišku, tai yra proga šiek tiek susimažinti kainą ir tai gali būti reikšminga“, – kalbėjo jis.
Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis panaikintą privalomą pakuočių ženklinimą taip pat vertina teigiamai ir pabrėžia, kad naujiems verslams tai bus galimybė rinktis.
„Jeigu pakuotės buvo paženklintos, jos ir toliau gali būti paženklintos. Tik ateityje verslas, kuris kursis naujai arba kurs naujas pakuotes, turės teisę tų pakuočių neženklinti“, – teigė A.Skinulis.
Pašnekovas abejoja, kad pasikeitęs pakuočių ženklinimas darys reikšmingą įtaką prekių kainoms.
„Netiesiogiai galimybė yra, tik gal labiau ne gamybos, o importo atveju, kai, pavyzdžiui, įmonės atsiveža nepaženklintas pakuotes iš trečiųjų ES šalių ir jiems papildomai tų pakuočių nebereikės privalomai ženklinti. Šioje vietoje gali daryti įtaką“, – sakė jis.
Apsunkins rūšiavimą?
Pasak Aplinkos ministerijos, panaikintas privalomas pakuočių ženklinimas neturėtų apsunkinti jų atpažinimo ir rūšiavimo.
„Savivaldybės ir atliekų tvarkytojai, surenkantys rūšiuotas atliekas, nuolat turi informuoti gyventojus apie tai, kokias atliekas galima mesti į rūšiavimo konteinerius. Todėl šis pakeitimas neturėtų apsunkinti jų atpažinimo ir rūšiavimo gyventojams“, – teigiama Aplinkos ministerijos komentare.
Tačiau ,,Pakuočių tvarkymo organizacijos” (PTO) direktoriaus pavaduotoja Bena Razbadauskienė tikina priešingai.
„Neženklintos pakuotės apsunkins ir pabrangins pakuočių atliekų tvarkymą: surinkimą, pakartotinį naudojimą, įskaitant perdirbimą, o kartais sutvarkymą padarys neįmanomą. Pakuotes bus sunku identifikuoti ir klasifikuoti pagal medžiagos rūšis ne tik gyventojui, bet ir atliekų tvarkytojui“, – tikino ji.
Keliama prielaida, kad, panaikinus privalomą pakuočių ženklinimą, ne visos jos bus atpažintos ir galiausiai atsidurs ne tam skirtame konteineryje.
„Tikėtina, kad „neatpažįstamos“ pakuotės pateks ne į rūšiavimo konteinerius, bet į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, vėliau į sąvartyną. Tokia situacija didins atliekų kiekius sąvartynuose, o tvarkymo kaštai vėl nuguls į produkto kainą“, – aiškino B.Razbadauskienė.
PTO informavo, kad 2018 m. komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje buvo surinkta ir sutvarkyta apie 46 tūkst. tonų pakuočių atliekų, iš kurių apie 12 tūkst. tonų sudarė plastikinė pakuotė (neperdirbamas kiekis apie 1,5 tūkst. tonų). 2017 m. plastikinės pakuotės viso sutvarkyta apie 10,5 tūkst. tonų (neperdirbamas kiekis apie 1,2 tūkst. tonų).
