Vyriausybei siūlant nuo kitų metų pertvarkyti mokesčių sistemą ir keičiant tik su darbo santykiais susijusios veiklos apmokestinimą, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sako, kad šios ir individualios veiklos apmokestinimas turi būti suvienodintas.
„Palankiai vertiname pastangas dėl darbuotojų ir darbdavio „Sodros“ mokesčio apjungimo. Bet tas (apmokestinimo – BNS) skirtumas, kuris šiandien yra, jis, mūsų vertinimu, yra per didelis ir jo negali būti. Todėl vien siūlymai pakoreguoti verslo liudijimo veiklų sąrašą, mūsų galva, nespręs esminės problemos – mokestinės naštos, tenkančios darbo santykiams ir savarankišką veiklą vykdantiems asmenims, skirtumo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko duomenimis, pagal darbo sutartis dirbantieji per mėnesį sumoka 323 eurus pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų, o savarankiškai dirbantieji – tik 64 eurus.
Dalis sumoka ne 15, o 5 proc. GPM
Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė, paklausta, ar, vykdant mokesčių reformą, planuojama peržiūrėti ir savarankiškai dirbančių asmenų mokesčių tarifus, sako, kad planuojami pokyčiai savarankiškai dirbančiųjų nepalies, o individualios veiklos apmokestinimas GPM buvo peržiūrėtas pernai.
„Pasiūlyti GPM apmokestinimo pakeitimai susiję tik su pajamomis iš darbo santykių, individualios veiklos apmokestinimas GPM buvo peržiūrėtas pernai, pakeitimai įsigaliojo nuo 2018-ųjų sausio 1 d. Remiantis šiais pakeitimais, nuo šių metų mokesčio dydis priklauso ne nuo profesinės veiklos rūšies, kaip buvo anksčiau, bet nuo per metus gaunamo pelno dydžio.
Standartinis individualios veiklos pajamų GPM tarifas – 15 proc. Tokį tarifą faktiškai mokėtų uždirbantys daugiau nei 35 tūkst. eurų pelno per metus. Uždirbantiems mažiau nei 35 tūkst. eurų individualios veiklos apmokestinimo lygis reguliuojamas mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (taikant mokestinį kreditą, panašiai kaip per NPD reguliuojama mokestinė našta pajamoms iš darbo santykių), pasiekiant, kad individualios veiklos pelnas, neviršijantis 20 tūkst. eurų per metus, faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc.“, – aiškina D.Brasiūnaitė.
Taigi, tiek iki 2018-ųjų dėl skirtingų veiklos rūšių, tiek nuo 2018-ųjų dėl skirtingo pelno dydžio, dalis savarankiškai dirbančių asmenų mokėjo ne 15, o 5 proc. dydžio GPM.
Pajamų dydis, o ne veiklos forma turėtų lemti mokesčių skirtumus?
Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka sako manantis, kad daug ką nuvylė, jog po mokesčių reformos liks skirtumas tarp savarankiškai ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų sumokamų mokesčių.
„Ne vienerius metus tokia tvarka buvo kritikuojama ir buvo einama mokesčių suvienodinimo keliu. Būtų logiška taikyti vienodą apmokestinimą, tuomet būtų išvengta manipuliavimo, kada žmonės renkasi kitas darbo formas, kad susimažintų mokesčius.
Juk visi piliečiai, nesvarbu, kokią darbo formą yra pasirinkę, vienodai naudojasi viešosiomis paslaugomis – kariuomenė visus vienodai saugo, vaikai mokosi tose pačiose mokyklose, važinėjame tais pačiais keliais. Taigi, valstybės finansuojamas sritis reikia finansuoti vienodai visų piliečių sąskaita. Diferenciacija turi būti grįsta pajamų dydžiu, bet ne veiklos forma.
Dabar, kai iki 21 proc. ir 25 proc. didinamas GPM tarifas, daug kas nusivilia, kad gaunantys pajamas iš kapitalo ar individualios veiklos moka mažesnį GPM“, – kalba R.Lazutka.
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž.Mauricas taip pat palaiko mokesčių tarifų suvienodinimo idėją: „Gera mokesčių sistema nediskriminuoja gyventojų pagal gaunamų pajamų rūšį. [...] Taigi, tai, kad GPM dirbantiesiems pagal darbo sutartį didėja iki 21 proc., o visoms kitoms pajamoms išlieka 15 proc., sukelia tam tikras įtampas visuomenėje. Mano siūlymas būtų visiems palikti 15 proc. GPM bei taikyti 25 proc. dydžio „Sodros“ tarifą. Tai būtų ir paprastesnė, ir teisingesnė mokesčių sistema.“
Turi kontrargumentų mokesčių suvienodinimui
Ekonomistė R.Vainienė tikina, kad mokesčių suvienodinimas būtų didžiausia įmanoma klaida ir individualios veiklos sunaikinimas.
„Tie, kurie tai siūlo, nesupranta, kas yra individuali veikla. Žmonės, dirbantys pagal individualią veiklą, patiria išlaidų kurdami savo darbo vietą, jie turi patys susikurti tai, ką samdomam darbuotojui suteikia darbdavys. Individualiai dirbantys žmonės gali nurašyti išlaidas pagal faktą (vedant detalią patirtų išlaidų ataskaitą – LRT.lt) arba sąnaudoms priskirti 30 proc. pajamų, tačiau norint visas išlaidas nurašyti pagal faktą, reikėtų samdyti buhalterį. Žmonėms, kurie siūlo suvienodinti individualia veikla užsiimančių asmenų mokesčius, siūlyčiau padirbėti kirpėju ar santechniku, paprekiauti „Gariūnuose“, kad suvoktų, kas tai per veikla“, – sako pašnekovė.
Ekonomistė teigia, kad jei 21 proc. GPM būtų taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, nemažinant kitų mokesčių, tai būtų labai radikalus padidinimas, nes darbo santykiuose, nors didėja GPM, mažėja „Sodros“ mokesčiai, o po reformos žmonės į rankas gaus daugiau pinigų.
„Pats sau darbo vietą susikūręs žmogus neturi jokių valstybės garantijų. Jų veikla yra artimesnė įmonės veikai, todėl apmokestinimas turėtų būti artimesnis įmonės, mokančios 15 proc. pelno mokesčio, apmokestinimui“, – įsitikinusi R.Vainienė.
Tiesa, pagal verslo liudijimą dirbantys asmenys yra draudžiami pensijų, sveikatos draudimu. Asmenys, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą, nuo pernai privalomai draudžiami pensijų, ligos, sveikatos bei motinystės socialiniu draudimu.
