Lietuvoje veikia 6 pensijų kaupimo bendrovės ir visos jos savo klientus suskirsto į 7 standartines amžiaus grupes – kiekvienos jų lėšos investuojamos prisiimant skirtingą riziką.
Jauniausių gyventojų, pradėjusių kaupti pensijų fonduose, pinigai investuojami drąsiausiai, o kuo fondo dalyviai yra arčiau išėjimo į pensiją, tuo investicijos konservatyvesnės.
„Dabar sistema yra sutvarkyta taip, kad, kuo žmogus jaunesnis, tuo labiau pasiteisina rizikingesnės investicijos. Tad pensijų fondai, skirti jaunesniems asmenims, dažnai investuoja rizikingiau.
O artėjant pensiniam amžiui tuose pačiuose fonduose jau įvedami tam tikri draudimo elementai, investuojama, tarkime, jau nebe į akcijas, bet į vertybinius popierius, galbūt Vyriausybės vertybinius popierius“, – 15min teigė dr. Virginija Poškutė, ISM universiteto Verslo tvarumo vadybos programos direktorė.
Be to, kiekviena pensijų kaupimo bendrovė privalo turėti ir turto išsaugojimo pensijų fondą (TIPF). Jis visada yra mažos rizikos ir skirtas nuo infliacijos apsaugoti gyventojo sukauptą turtą. Tokie fondai yra tinkami pensinio amžiaus sulaukusiems dalyviams ir tiems, kurie yra pasirinkę gauti periodines išmokas iš fondo.
Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. pensijų fondų rezultatai buvo teigiami, bendras svertinis vieneto vertės pokytis sudarė 14,26 proc.
Tačiau kokius rezultatus per pastaruosius mėnesius pasiekė kiekviena pensijų kaupimo bendrovė atskirai? Kurie fondai uždirbo didžiausią grąžą pagal amžiaus grupes?
15min taip pat pasikalbėjo su ekspertais apie tai, ar verta keisti fondą ar net pensijų kaupimo bendrovę, į ką reikėtų atsižvelgti priimant tokį sprendimą bei kokie pensijų fondų mokesčiai pykdo specialistus.
