„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Pameistrystė – išeitis iš krizinės situacijos: kaip ją įgyvendinti Lietuvoje?

Kvalifikuoti ir lojalūs darbuotojai – vienas didžiausių darbdavių turtų. Vis tik greitai vystantis pramonei, kuriantis ir plečiantis naujoms pramonės bei IT įmonėms Lietuvoje, jaučiamas darbuotojų trūkumas. Mažai jaunimo renkasi profesinio mokymosi studijas, o požiūris į profesinio ruošimo centrus ir mokymąsi ten, taip pat ne visada yra teigiamas – dažnai remiantis tiesiog įsisenėjusiu ir realybės neatitinkančiu įvaizdžiu, rašoma pranešime spaudai.
Eugenija Bittner
Eugenija Bittner / Asmeninio archyvo nuotr.
Temos: 2 Nedarbas Darbas

„Šią problemą būtų galima išspręsti palaipsniui, bet kryptingai perimant gerąją Vokietijos praktiką“, – įsitikinusi Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atstovė dualiniam profesiniam mokymui Eugenija Novicki-Bittner.

Vokietijos ambasados ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų iniciatyva organizuojamame dviejų dienų renginyje „Ištrūkime iš aklavietės“ buvo ieškoma išeičių, kaip rasti išeitį iš krizinės situacijos. Verslininkai, Švietimo ir mokslo ministerijos, profesinių mokymo įstaigų atstovai ir Vokietijos ekspertai labiausiai akcentavo Europos šalyse puikiai veikiančią, tačiau Lietuvoje ne itin populiarią pameistrystės praktiką, kuri dažnai tapatinama su mokymu darbo vietoje.

„Jei pameistrys mokytųsi tik darbo vietoje, jis susidurtų su keliomis kliūtimiS.Pirmiausia, teorinių žinių stygius neleistų jų susieti su praktiniais įgūdžiais, antra – pameistrys netektų galimybės įgyti bendrųjų kompetencijų ir socialinių įgūdžių bendraujant su kitais mokiniais ir su mokytojais. Juk svarbi ne tik profesija ar praktiniai įgūdžiai konkrečiai darbo vietai, bet ir bendras asmens išsilavinimas, kompetencijos. Manau, kad visoms šalims naudingiausias pameistrystės modelis –verslo įmonės ir mokymo įstaigos kartu vykdoma pameistrystė“, – teigia Eugenija Novicki-Bittner.

Pameistrystės programa turėtų padėti greičiau ir efektyviau įgyti profesinį išsilavinimą specialistams, kurių itin trūksta darbo rinkoje, o tai mažintų nedarbo lygį ir patenkintų darbdavių poreikius. Vis dėlto, nors Lietuvoje pameistrystė įteisinta, ji dar nėra įsitvirtinusi kaip populiari profesinio mokymo organizavimo forma.

„Lietuvoje yra puikiai veikianti teisinė sistema pameistrystės reguliavimui, tačiau rekomenduojama suderinti skirtingų valstybinių institucijų parengtus teisės aktus tarpusavyje – taip pameistrystės įgyvendinimo procesas taptų aiškesnis ir paprastesnis teikėjams, ypatingai įmonėms“, – tikina Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atstovė.

Pameistrystė – nauda ir darbuotojui, ir darbdaviui

Pameistrystė – itin naudingas modelis studentams, kurie vienu metu ir mokosi, ir įgyja darbo patirties bei gauną atlyginimą. Vis tik ši programa ne ką mažiau naudinga ir darbdaviams, kuri padeda „užsiauginti“ kvalifikuotus darbuotojus, turinčius konkrečiai darbo vietai reikalingų įgūdžių.

Ypač skatinama pameistrystės būdu įgyvendinti inžinerinei pramonei aktualias profesinio mokymo programas. Inžinerinės specialybės – reikalingos ir aktualios, tačiau specialistų trūksta, ypač – regionuose. Vis tik jų ruošimas nėra pakankamai vystomas.

„Iš dešimties šalies regionų tik penkiuose esančiose profesinėse mokyklose yra inžinerinei pramonei aktualių programų, įgyvendinamų pameistrystės būdu“, – sako „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros projektų vadovė Milisenta Misevičiūtė.

Ji pabrėžia, kad sėkmingam pameistrystės veikimui būtinas aktyvus profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimas bei įsitraukimas. Vis tik komunikacija tarp pameistrystės dalyvių dažniausiai remiasi skirtingomis vertybėmis: įmonės siekia gauti pelną, mažinti kaštus ir laiko sąnaudas, todėl neretai įtariai žiūri į mokymą darbo vietoje ar savo darbuotojo išleidimą į mokymo įstaigą. Be to, jos labiau linkusios darbuotojus mokyti tik konkrečiai darbo vietai reikiamų kompetencijų.

Tuo tarpu profesinio mokymo įstaigos siekia ne tik patenkinti įmonės poreikius, bet kartu suteikti besimokančiam asmeniui platesnį išsilavinimą, kvalifikaciją ir praplėsti jo galimybes darbo rinkoje.

„Ilgesnėje perspektyvoje pameistrystė užtikrina naudą visiems pameistrystės dalyviams, todėl komunikacija tarp įmonių ir mokymo įstaigų turėtų remtis ne tik momentinės naudos aptarimu, bet ir požiūriu į tolimesnę perspektyvą – už metų ar kelių“, – tvirtina E.Novicki- Bittner.

Problema – informacijos stygius

Vis tik egzistuoja viena problema, trukdanti efektyviai įgyvendinti pameistrystės programą: darbdaviai apie turi per mažai informacijos apie pameistrystę, kad ja susidomėtų ir suprastų, nuo ko pradėti ją vykdyti. E.Novicki-Bittner pabrėžia, kad būtent dėl to reikia aktyviai skleisti informaciją ir supažindinti verslo įmones su pameistrystės modeliu, informuojant apie jos naudą bei pateikiant aiškius jo įgyvendinimo žingsnius.

Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės direktorius Simonas Petrulis pritaria, kad siekiant Lietuvoje išpopuliarinti pameistrystę, būtina profesinio mokymo įstaigų vadovų iniciatyva.

„Kaip žmogus, kuris nuolat bendrauja su visomis pusėmis – tiek su valstybinėmis institucijomis, tiek su švietimo ir profesinio rengimo centrais, tiek su verslo įmonėmis, esu įsitikinęs, kad profesinio rengimo centrų atstovams turi būti sudarytos sąlygos ir skiriami resursai patiems ieškoti verslo įmonių, su kuriomis galėtų bendradarbiauti.

Būtų galima kiekvieną mėnesį skirti po kelias, žinoma, apmokamas, darbo valandas, per kurias mokymų įstaigų atstovai domėtųsi, ko reikia verslo įmonėms ir kurtų jų poreikius atitinkančias programas. Taip formuotųsi profesinio rengimo programų paklausos-pasiūlos balansas ir studentams nebebūtų siūlomos programos, kurios nėra aktualios ir neatitinka nūdienos verslo poreikių“, – tvirtina S.Petrulis.

Viskas prasideda nuo požiūrio

Pameistrystės vystymas Lietuvoje nemažai priklauso ir požiūrio į profesinį mokymą. Anot E.Novicki-Bittner, jo prestižą daug lemia profesijų atstovų ir specialistų pristatymas viešojoje erdvėje.

„Jei mokiniai mokyklose būtų realiai, patraukliai, reguliariai ir tikslingai supažindinami su tuo, ką įvairių profesijos žmonės „dirba visą dieną“ bei kokia yra jų gyvenimo gerovė, mokiniai ir jų tėvai būtų labiau apsisprendę dėl profesijos pasirinkimo bei profesijos ir kvalifikacijos, kurias galima įgyti profesinėse mokyklose, būtų patrauklesnės. Atkreipkime visuomenės dėmesį į ankstyvą karjeros ugdymą. “, – tikina E.Novicki- Bittner.

S.Petrulis įsitikinęs, kad pirmiausia reikia keisti tėvų požiūrį į profesinio rengimo, pameistrystės ir dualinio mokymo faktorių.

„Tėvai daro didelę įtaką vaikams pasirenkant profesiją ar studijas, todėl svarbu informaciją apie pameistrystę, profesinį mokymą suteikti būtent mokinių tėvams“, – tikina LEZ valdymo bendrovės direktorius.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 61 profesinio mokymo įstaiga, iš jų 42 turi modernius sektorinius profesinio mokymo centrus su modernia įranga. Visos profesinio mokymo įstaigos yra atsinaujinusios pastatus ir klases. Specialistai įsitikinę, kad ši pažanga – svarbus faktorius, leisiantis pagerinti būsimų pameistrių ir įmonių požiūrį į profesinio mokymo įstaigas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs