Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad cukraus eksportuotojams patraukliose Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos rinkose teks susidurti su didele konkurencija, o kai kurie gamintojai, visų pirma Italijoje, baiminasi, kad šio pokyčio gali neišgyventi.
Naujų rinkų teks ieškoti ir 28 valstybes vienijančioje ES, ir už jos ribų, nes prognozuojama, kad bloko cukraus gamyba, kuriai šiuo metu taikoma bendra metinė 13,5 mln. tonų kvota, padidės iki bent 16 mln. tonų, o galbūt iki 18 ar net 19 mln. tonų per metus.
Už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Philas Hoganas yra sakęs, kad ES metų metus kruopščiai rengėsi cukraus kvotų panaikinimui 2017 metų spalio 1 dieną.
Kruopščiai pasirengti, pasak ekspertų, yra nepaprastai svarbu, visų pirma dėl įvairių Europos žemės ūkį alinančių krizių, įskaitant ir krizę, kilusią dėl mažų pieno kainų, kurias nusmukdė po pieno gamybos kvotų panaikinimo prieš 18 mėnesių atsiradęs gamybos perteklius.
Iš ES žemės ūkyje praėjusiais dešimtmečiais nustatytų kvotų, kuriomis buvo siekta apsaugoti svarbius sektorius, tebegalioja tik cukraus gamybos kvotos.
Iš ES žemės ūkyje praėjusiais dešimtmečiais nustatytų kvotų, kuriomis buvo siekta apsaugoti svarbius sektorius, tebegalioja tik cukraus gamybos kvotos.
Stengdamasi padidinti konkurenciją, 2006 metais ES ėmėsi reformų, dėl kurių 83 cukraus rafinavimo gamyklos – 40 proc. visų tokių gamyklų – buvo priverstos nutraukti darbą, rodo Europos cukraus gamintojų asociacijos (EASP) duomenys.
Taigi, žvelgiant į tolimesnę ateitį, dabar gamintojai turėtų „sugebėti išgyventi mažesnių kainų aplinkoje“, pareiškė agentūros AFP šaltiniai Europos Komisijoje.
Europoje išsilaikė nedaug cukraus gamintojų, visų pirma, išgyventi pavyko Prancūzijos ir Vokietijos gamintojams, taip pat kai kuriems Lenkijos ir Didžiosios Britanijos gamintojams. Tuo tarpu Portugalijos ir Rumunijos, taip pat Jungtinės Karalystės įmonės perdirba importuojamą žaliavinį cukrų.
Europos Komisija ir pramonės šaltiniai prognozuoja, kad, panaikinus kvotas, gamintojai gamybą galės padidinti 20 procentų.
Eksporto sunkumai
„Šiandien Europa yra grynoji cukraus importuotoja, bet taps grynąja eksportuotoja“, – prognozuoja Prancūzijos cukraus gamybos milžinės „Tereos“ direktorius ryšiams su visuomene Gerardas Benedettis.
Jo skaičiavimais, Europos cukraus gamyba padidės iki 18–19 mln. tonų per metus.
O „S&P Global Platt“ žemės ūkio analizės skyriaus „Kingsman-Platts“ analitikas Claudiu Covrigas mano, kad gamyba išaugs tik iki 16 mln. tonų.
Jis taip pat skeptiškai vertina ES įmonių galimybes iškovoti naujas rinkas Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
„Joms bus labai sunku būti konkurencingomis“, – pareiškė C.Covrigas ir pažymėjo, kad per kelerius pastaruosius metus savo cukraus rafinavimo fabrikus pastatė Irakas ir Alžyras.
Tuo tarpu Vengrija tikisi, kad panaikinus kvotas, ES padidės izogliukozės paklausa ir stengsis ją patenkinti, teigia šaltiniai Komisijoje.
O Italijoje keli gamintojai pripažino nuogąstaujantys, kad perėjimo prie laisvosios rinkos gali neišgyventi.
