Tai paaiškėjo iš „Mossack Fonseca“ nutekintos korespondencijos, kurią tarptautinėms žurnalistų pajėgoms suteikė Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ).
Šveicarijos bankininkystės gigantas UBS ir Panamos advokatų kontora ilgus metus buvo susijusios abipusiai naudingais santykiais. UBS turėjo klientus, kurie norėjo paslėpti savo finansus lengvatinio apmokestinimo zonose registruotose kompanijose.
„Mossack Fonseca“ – viena didžiausių tokias paslaugas teikiančių kompanijų pasaulyje – mielai sutiko padėti UBS klientams. Tam reikėjo įkurti priedangos kompanijas. Tiesa, ne visada toks bendradarbiavimas buvo sklandus.
Panamos advokatų kontora buvo puiki priemonė apeiti ES reikalavimą atskleisti bankų klientus. Tai galiojo tik fiziniams asmenims, o juridiniams – ne. Tad „Mossack Fonseca“ buvo tarsi išsigelbėjimas tūkstančiams bankų klientų, kurie nenorėjo viešumo. Čia Panamos advokatų kontora buvo nepamainoma.
Nukentėjo ir pats bankas
2010 metais, kai iškilo grėsmė baudžiamajam persekiojimui dėl mokesčių vengimo ir pinigų plovimo, UBS turėjo padengti nuostolius, o banko valdybos nariai turėjo trauktis.
Įtampa padidėjo, kai rugsėjo 28 dieną Ciuriche vykusiame susitikime UBS pareiškė, kad „Mossack Fonseca“ buvo atsakinga už priedangos kompanijų savininkų atskleidimą, o ne bankas.
„Mossack Fonseca“ darbuotojas Dieteris Bucholzas tvirtino, kad jo kompanija nežinojo, kas iš tiesų yra kompanijų, sukurtų UBS klientams, savininkai. Nes pats bankas esą slėpė tokią informaciją.
UBS vykdantysis direktorius Patrickas Kungas įtarė, kad „Mossack Fonseca“ pažeidė Šveicarijos pinigų plovimo prevencijos įstatymus ir net rimtai svarstė informuoti pareigūnus apie advokatų kontoros veiklą. Tai paaiškėjo, kai buvo nutekinta „Mossack Fonseca“ korespondencija.
Bankai dirba išvien
Šie laiškai pateko tarp 11 milijonų nutekintų dokumentų iš „Mossack Fonseca“, patekusių į Tarptautinės žurnalistikos konsorciumo, taip pat „Süddeutsche Zeitung“ ir kitų žiniasklaidos partnerių rankas.
Nutekinti duomenys rodo ne tik UBS ir „Mossack Fonseca“ sklandų darbą kartu, bet ir kaip didieji bankai ranka rankon dirba su mokesčių rojuose esančiomis kompanijoms, kurios padėjo superturtuoliams, politikams ir nusikaltėliams nuslėpti savo finansinį kapitalą.
Per 500 bankų ir jų filialų įregistravo 15600 kompanijų, veikiančių mokesčių rojuose, rodo ICIJ turimi duomenys. Dauguma jų buvo sukurti dar nuo 1990 metų.
Britų bankininkystės gigantas HSBC ir jo filialai saugoja 2300 ofšorinių kompanijų sąskaitų, UBS – per 1100. Su „Mossack Fonseca“ bendradarbiavo ir daugiau bankų: „Societe Generale“, „Royal Bank of Canada“, „Commerzbank“, „Credit Suisse“.
Teko sumokėti baudas
Kai kuriems bankams jau teko sumokėti milžiniškas baudas už tai, kad tokiu būdu leido nuslėpti neaiškias ir nedeklaruotas sąskaitas.
Pavyzdžiui, „Credit Suisse“ 2014 metais sumokėjo 2,8 milijardo JAV dolerių. Šveicarijos bankas „Julius Baer“ sumokėjo 547 milijonus JAV dolerių. Seniausias Šveicarijos bankas „Wegelin“, užsidaręs 2013 metais, prieš tai turėjo sumokėti 58 milijonus JAV dolerių už tai, kad padėjo išvengti mokesčių.
„Visais atvejais UBS žino, kas yra kompanijų, į kurias prašė kreiptis banko klientai, savininkai. Mes griežtai laikomės kovos su pinigų plovimu taisyklių“, – skelbiama Šveicarijos banko pranešime. Be to, skelbiama, kad bankas daugiau nebesiūlo klientams mokesčių rojuje esančių kompanijų paslaugų.
Dėl sugriežtėjusios banko pozicijos „Mossack Fonseca“ vienu metu net pasijuto išduota ilgamečio partnerio.
„UBS smarkiai pasikeitė dėl problemų, su kuriomis jie susidūrė“, – laiške rašo „Mossack Fonseca“ atstovas Adrianas Simonas, atsakydamas į kolegos laišką dėl buvusio įtempto susitikimo.
„Atrodo, lyg jie norėtų atsikratyti atsakomybės“, – priduria kitame laiške Christopheris Zollingeris, vienas iš „Mossack Fonseca“ trijų vyresniųjų partnerių.
Siūlė VIP paslaugas
UBS ir Panamos advokatų kontora dirbo nuo 2010 metų. Kontora administravo banko UBS kompanijas, veikiančias mokesčių rojuose ir suteikinėjo „specialią pagalbą“ banko klientams, kurie turėjo sąskaitas.
Paprastai „Mossack Fonseca“ reikalauja iš bankų tam tikrų įrodymų, kad klientai nebuvo įsitraukę į kriminalinę veiklą. Tačiau UBS banko klientams buvo taikoma tam tikra išimtis ir nebuvo reikalaujama dokumentų bei paaiškinimų, rodo 2010 metais vykęs susirašinėjimas.
Galiausiai siekta, kad „Mossack Fonseca“ su banko klientais galėtų kontaktuoti tiesiogiai, o ne per banką, tad UBS galėjo išlaikyti atstumą nuo kompanijų, slepiančių asmenų sąskaitas.
Be to, „Mossack Fonseca“ susitarė su kitais didžiaisiais Šveicarijos bankais dėl panašių santykių. „Būtų idealu jei specialūs susitarimai su UBS klientais būtų taikomi ir kitų bankų Ženevoje klientams“, – nutarė advokatų kontora.
Taigi 2010 ir 2011 metais „Mossack Fonseca“ pasiekė susitarimus su „Credit Suisse“ ir HSBC Šveicarijos padaliniu dėl klientų, kurie turi aktyvų mokesčių rojuose.
Išaiškinti sąskaitų savininkus – neįmanoma
Pavyzdžiui, „Societe Generale“ VIP paslaugas pradėjo teikti dar 2008 metais, o tokių klientų vardai būdavo slepiami. Tad išaiškinti, kas yra tikrieji turto savininkai, būdavo neįmanoma.
„Societe Generale“ atstovas spaudai sakė, kad akcijų savininkams konfidencialumo taisyklės taikomos tokiais atvejais, kai jų šeimoms tam tikrose šalyse kyla pavojus saugumui. Tai esą gerai žinomos šeimos, o bankas žino visus kompanijų akcininkus.
„Credit Suisse“ atstovas sakė, kad bankas nuo 2013 metų įgyvendina „Mokesčių legalizavimo programas“, kurios privačių klientų reikalauja pateikti įrodymus dėl prievolių vykdymo.
Aptarnauja ir princų, ir nusikaltėlių sąskaitas
Didelė dalis kompanijų, kurios yra sukurtos bankų klientams, veikia legaliai ir dėl legalių paskatų. Tačiau kai kurios slepia nusikalstamo pasaulio, diktatorių, pinigų plovėjų ir narkotikų prekeivių pinigus.
Pavyzdžiui, per „Mossack Fonseca“ viena ofšorinė kompanija priklausė Muhammadui bin Nayefui bin Abdulazizui Al Saudui, kuris yra Saudo Arabijos princas.
Kompaniją kontroliavo Roberto Videira Brandao, kuris buvo kaltinamas plovęs pinigus viename Brazilijos banke, o šis vėliau žlugo.
Taip pat ofšorinę kompaniją kontroliavo Marco Tulio Henriquezas, Venesuelos bankininkas, kurį JAV Teisingumo departamentas kaltino pinigų, uždirbtų iš narkotikų kartelio, plovimu.
2011 metų vasarį, kai vyko pilietinis karas Sirijoje, „Mossack Fonseca“ viduje svarstė, ar tęsti darbą su verslininku Rami Makhloufu, milijardieriumi, Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado artimu žmogumi.
Dar 1996 metais „Mossack Fonseca“ įkūrė ofšoro kompanijas, kurias valdė R.Makhloufas tam, kad kontroliuotų sąskaitas HSBC banke. Kilus karui Sirijoje, bankas buvo įspėtas, tačiau nieko nesiėmė, nors JAV Iždo departamentas paprašė užšaldyti R.Makhloufo sąskaitas.
„Mossack Fonseca“ partneriai nusprendė, kad jeigu R.Makhloufas buvo pakankamai geras HSBC bankui, tai bus geras ir jiems.
Priedangos firmos ir bankų paslapčių saugojimo sistema sukūrė duomenų blokavimo sistemą, kuri buvo neperžengiama vyriausybėms ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie norėjo išaiškinti, kas slepiasi už sąskaitų, skelbiama žurnalistų tyrime.
Visą ICIJ tyrimą (anglų k.) rasite čia.
