Suprasti akimirksniu
- Į sąskaitas „Nordea“ ir „Citadele“ bankų Lietuvos padaliniuose plaukė neaiškios kilmės pinigai
- Taip Armėnijos piliečio valdoma ofšorinė įmonė finansavo jo valdomus verslus Lietuvoje
- Armėno verslai verčiasi prabangių automobilių nuoma ir prekyba
- Bankai apie įtartinas operacijas informavo teisėsaugą, o duomenis gavusi VMI rado įspūdingas nesumokėtų mokesčių sumas
15min atskleidžia, kaip didžiulės sumos neaiškios kilmės pinigų per ofšorines sąskaitas plaukė į ne vieno prabangaus automobilio savininkų sąskaitas „Nordea“ banko Lietuvos padalinyje.
Duomenys, kuriuos tarptautinėms žurnalistų pajėgoms parūpino Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ), rodo įtartinus sandorius tarp Armėnijos piliečių verslo Lietuvoje ir jų pačių valdytos ofšorinės įmonės. Šiuos duomenis iš nutekėjusios Panamos teisininkų kompanijos „Mossack Fonseca“ korespondencijos patvirtina Lietuvos teisėsauga, taip pat nurodydama, kad apie įtartinas operacijas, susijusias su prabangių mašinų savininkais, pranešė du Lietuvos bankai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) brangių mašinų mėgėjus įdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kuri prabangių žaisliukų šeimininkus pričiupo nusukinėjant mokesčius. O sumos įspūdingos. Tarkim, pusės milijono eurų paskola be jokių palūkanų.
Armėno verslas Lietuvoje: nuo jachtų iki „Bugatti“
Absoliučiai daugumai vairuotojų tik sapnuose įkandamas „Bugatti Veyron“ – tik vienas automobilis iš daugiau nei įspūdingo mašinų parko, kuriuo giriasi Armėnijos piliečio Boriso Aroutiouniano Lietuvoje valdomas verslas.
Armėno valdoma įmonė „Myan Management“ savo „Facebook“ paskyroje puikuojasi ir „Bentley“, „Porsche“ bei kitų markių prabangiais žaisliukais. Kita B.Aroutiouniano verslo atšaka – jachtos.
Akis paganyti tikrai yra kur:
Iš kokių pinigų perkami šie žaisliukai – kitas klausimas. Į jį atsakyti nepajėgė nei teisėsauga, nei „Mossack Fonseca“.
Skolini sau – ir pasirašai pats
15min turimi „Mossack Fonseca“ duomenys atskleidžia įtartinas operacijas, vykdytas per sąskaitas „Nordea“ banko Lietuvos padalinyje. Neaiškios kilmės pinigai plaukė, pavyzdžiui, į Vilniuje registruotą bendrovę „Europ Communication“.
Šios įmonės akcininkas ir vadovas – Armėnijos pilietis B.Aroutiounianas. Jis taip pat valdo bendrovę „Myano Nuoma“, kuri išgarsėjo Vilniaus gatvėse demonstruojamu „Bugatti Veyron“. Lietuvoje sukasi ir prabangių mašinų magnato giminaitis Aramas Aroutiounianas, vadovaujantis bendrovei „Filionas“.
Iškalbingiausias dokumentas – 2009 m. gruodžio paskolos sutartis tarp „Europ Communication“ ir Britų Mergelių salose registruotos ofšorinės kompanijos „Barnar Capital Management Ltd.“ Šiuo dokumentu ofšorinė įmonė Lietuvos bendrovei įsipareigoja paskolinti daugiau nei pusę milijono eurų. O sutartį panagrinėjus detaliau, klausimų negali nekilti.
Visų pirma, abiejų įmonių vardu pasirašo tas pats asmuo – Armėnijos pilietis Borisas Aroutiounianas. Kaip rodo 15min turimi duomenys, jis yra ir „Europ Communication“, ir „Barnar Capital Management Ltd.“ savininkas. Beje, anksčiau abu Aroutiounianai – Borisas ir Aramas – šią ofšorinę kompaniją valdė kartu, tačiau „Mossack Fonseca“ duomenys rodo, kad Aramas iš valdymo struktūros kažkodėl pasitraukė.
Visų antra, niekas nedraudžia verslui užsiimti pinigų skolinimu – tačiau tai turi būti daroma rinkos sąlygomis. Viena paprasčiausių rinkos sąlygų paskolos sandoryje – palūkanos. O tokio punkto „Europ Communication“ ir „Barnar Capital Management“ sutartyje net nėra. Vienintelis realus terminas – prievolė paskolą grąžinti iki 2013 m. pabaigos.
Štai kaip atrodo „Mossack Fonseca“ korespondencijoje esantys dokumentai, siejantys B.Aroutiouniano įmones su „Nordea“ banku:
O čia – dokumentai, patvirtinantys, kad ofšorinė Mergelių salų įmonė priklauso B.Aroutiounianui:
Policijos rėmėjas sudomino FNTT
Taigi iš šių dokumentų aiškėja, kad pinigai tekėjo iš ofšorinių sąskaitų į B.Aroutiouniano verslui priklausančią sąskaitą „Nordea“ banke Lietuvoje.
15min žiniomis, apie įtartinas operacijas armėnų valdomose sąskaitose „Nordea“ banko specialistai FNTT raportavo kelis kartus. Pastarąjį kartą – pernai.
Tai 15min patvirtino ir FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius. Pasak jo, dėl operacijų, susijusių su Aroutiounianų įmonių tinklu, gauti keli pranešimai, o pinigai plaukė ne tik per „Nordea“, bet ir per „Citadele“ banko Lietuvos padalinį. Esą apie abejotinas operacijas FNTT informavo abu bankai.
„B.Aroutiounianas taip pat susijęs su užsienio įmonėmis, kurios teikia prabangių automobilių, laivų, lėktuvų, nekilnojamojo turto nuomos paslaugas užsienyje, daugiausia Prancūzijoje. Per jų sąskaitas praeidavo kasmet milijoninės sumos eurų, kurios buvo gaunamos iš užsienio (Estija, Šveicarija) ir persiunčiamos daugiausia į Prancūziją. Taip pat buvo gryninimų su kortele, buvo fiksuojami ir piniginiai atsiskaitymai su ofšorinėmis įmonėmis“, – teigė FNTT vadovas.
Beje, pikantiška detalė: B.Aroutiouniano biografijoje mirga parama Lietuvos teisėsaugai. FNTT sudominęs verslininkas gali pasigirti oficialia padėka už pagalbą rengiant 2013 m. vykusį policijos mėgėjiško futbolo turnyrą generalinio komisaro taurei laimėti.
Kur besi pirštu – ten trūksta mokesčių
Anot K.Jucevičiaus, apie Aroutiounianų įmones surinkta informacija perduota VMI, o mokesčių inspektoriai armėnų įmonių tinkle rado ne vieną pažeidimą. Daugiausiai nustatyta nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atvejų.
VMI patvirtino tikrinusi kelias su abiem Aroutiounianais susijusias įmones. Apskaičiuotos PVM sumos – tikrai įspūdingos.
Labiausiai VMI užkliuvo būtent prabangias mašinas ir jachtas „Facebook“ demonstruojanti „Myan Management“. 15min žiniomis, po operatyvinio patikrinimo VMI bendrovei pasiūlė apskaičiuoti daugiau nei 790 tūkst. Lt (apie 229 tūkst. eurų) PVM už parduotas mašinas. VMI taip pat papildomai kreipėsi į kolegas Prancūzijoje, Vokietijoje ir Belgijoje.
Iš ofšorinės įmonės pusės milijono eurų paskolą gavusi „Europ Communication“ taip pat užkliuvo VMI. Mokesčių inspekcijos 15min pateiktais duomenimis, po patikrinimo bendrovė patikslino mokesčių deklaracijas ir sutiko papildomai susimokėti daugiau nei pusę milijono litų PVM.
Be to, VMI nustatė dar vieną ofšorinę įmonę, susijusią su B.Aroutiouniano verslu. Tai Mergelių salose taip pat registruota „Gettysburg Group INC“, kuri, VMI duomenimis, finansavo lietuvišką armėno verslą. „Mossack Fonseca“ duomenyse šios įmonės pėdsakų nėra.
VMI dėmesio sulaukė ir Aramo Aroutiouniano vadovaujama įmonė „Filionas“. 15min žiniomis, šią įmonę taip pat finansavo ofšorinė bendrovė „Barnar Capital Management“. Neoficialiais duomenimis, bendrovė deklaravo kelis šimtus tūkstančių litų pajamų už suteiktas paslaugas, bet nepateikė šių paslaugų suteikimo faktą patvirtinančių dokumentų.
Na, o jachtų nuoma besiverčianti bendrovė „Myan Yachts“, 15min žiniomis, tikrinti pradėta pernai rudenį. VMI atliekamas patikrinimas dar nėra baigtas.
Kokia nauda iš skolinimo sau?
Kam pačiam sau skolinti savo pinigus? Na, motyvų tam gali būti daug – ir nebūtinai teisėtų. Advokatų kontoros „Triniti“ vadovaujantis partneris Linas Sabaliauskas 15min teigė, jog palūkanų nebuvimas paskolos sutartyje gali būti traktuojamas kaip fiktyvaus sandorio požymis.
„Tas pats asmuo gali būti kelių įmonių atstovas, tai nėra neteisėta. Taip pat praktikoje pasitaiko, kad tas pats asmuo pasirašo sutartį už abi sutarties šalis. Čia svarbu, kad minėtas asmuo būtų teisėtas abiejų įmonių atstovas ir būtų tinkamai įgaliotas sudaryti šį sandorį (pasirašyti sutartį). Tačiau Jūsų minima faktų (paskola suteikta neatlygintinai, tas pats asmuo atstovauja paskolos davėjui ir paskolos gavėjui) visuma gali būti VMI naudojama apsimestinio sandorio įrodinėjimui“, – svarstė advokatas, tačiau pridūrė, jog negali daryti kategoriškų išvadų, nesusipažinęs su visa sandorių dokumentacija.
Pasak jo, paskolos įmonėms gali būti naudojamos dirbtiniam sąnaudų išpūtimui, taip mažinant apmokestinamąją pelno dalį. Tačiau šiuo atveju tokio mechanizmo mokesčių ekspertas nemato. Anot L.Sabaliausko, galimas kitas mechanizmas – kai pajamos, už kurias tektų mokėti mokesčius, dokumentuose paverčiamos paskolomis.
„Teoriškai, jei minėtos sumos lietuviškos įmonės būtų gautos kaip pajamos (pvz., už paslaugas), tai nuo jų lietuviškai įmonei reikėtų sumokėti pelno mokestį (atskaičius patirtas sąnaudas). Pati paskolos suma nėra įmonės sąnaudos. Paskolos gavėjo mokamos palūkanos už paskolos naudojimą, galėtų būti leidžiami atskaitymai, mažinantys įmonės pelną (sąnaudos). Tačiau jūsų minimu atveju, kaip suprantame, palūkanų nustatyta lyg ir nėra“, – dėstė „Triniti“ vadovaujantis partneris.
Norite pavairuoti „Bugatti“? Teks palaukti
Visos B.Aroutiouniano įmonės registruotos jam priklausančiame bute prabangiame „Vilniaus vartų“ komplekse, priešais Seimą. VMI ir FNTT užkliuvęs verslas ir toliau daugiausia verčiasi prabangių automobilių nuoma.
„Bentley“, „Aston Martin“, „Bugatti“ – tai tik kelios automobilių, kuriuos galima išsinuomoti, markės. Tiesa, artimiausiu metu to padaryti jums nepavyks – bent jau taip potencialiu klientu apsimetusį 15min žurnalistą informavo „Myan Management“ darbuotoja.
„Šiems metams visi automobiliai jau išnuomoti. Mūsų klientai – ne tik Lietuvoje, tad tenka rūpintis ir automobilių gabenimu“, – sakė bendrovės darbuotoja, atsiliepusi telefonu.
Anot jos, prabangūs automobiliai išnuomojami tik ilgesniam laikui, tačiau apie kainas telefonu darbuotoja nenorėjo kalbėti. „Tai susitarimo reikalas, priklauso nuo įvairių sąlygų“, – sakė moteris.
Vėliau 15min paskambino į B.Aroutiouniano įmonę pasiteirauti oficialaus komentaro apie ofšorines įmones ir mokestinius reikalus. Telefonu atsiliepusi moteris prisistatė esanti B.Aroutiouniano atstove, bet, išgirdusi klausimus, atsisakė bendrauti su žiniasklaida.
„Mes čia nekomentuosim“, – sakė ji. Paprašyta pagalbos susisiekiant su B.Aroutiounianu, pašnekovė patikino, esą tam nėra prasmės.
„Jis tikrai nekomentuos, galiu jums pasakyti. Tikrai taip. Ypač žurnalistams“, – teigė bendrovės darbuotoja.
15min žiniomis, Lietuvoje registruojamų prabangių mašinų parkas ne tik auga, bet ir intensyviai keičiasi. Pavyzdžiui, per maždaug pusantrų metų laikotarpį nuo 2010 m. gegužės iki 2012 m. pabaigos „Myan Management“ vardu buvo registruotos 27 mašinos. Per tą patį laikotarpį išregistruotos 9 transporto priemonės.
Viešai prieinamais duomenimis, B.Aroutiounianas aktyviai veikia Prancūzijoje ir ten yra susijęs bent su devyniomis įmonėmis.
Prašo pateikti papildomus dokumentus
Banko „Nordea“ atstovai tvirtina, kad prieš atidarant sąskaitą užsienio piliečiui bankas atlieka kliento identifikavimo ir pažinimo, patikros oficialiuose nepriklausomuose informacijos šaltiniuose bei rizikos vertinimo procedūras.
Beje, klientų prašoma pateikti informaciją apie buvimą ir sąsajas su politikoje dalyvaujančiais asmenimis.
„Bankas vykdo nuolatinę klientų operacijų ir dalykinių santykių stebėseną teisės aktų nustatyta tvarka ir imtyje, ypatingą dėmesį atkreipiant į mokėjimo operacijas su juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis, registruotomis tikslinėse teritorijose.
Klientų prašoma pateikti su mokėjimo operacija ar sandoriu susijusius dokumentus. Bankui nustačius kliento įtartinas operacijas, visais atvejais informuojamos atitinkamos teisėsaugos institucijos“, – skelbiama komentare.
Teisėsaugą sudomino ir svetur
Nutekėję „Mossack Fonseca“ duomenys rodo, kad „Barnar Capital Management“ sulaukė teisėsaugos dėmesio ir anksčiau. Tiesa, ne Lietuvoje. Panamos firmos korespondencija rodo, kad B. Aroutiouniano šešėliniu verslu domėjosi Mergelių salų Finansinių tyrimų agentūra – vietinis FNTT analogas.
Nutekėjusiuose duomenyse yra ne vienas kreipimasis iš Mergelių salų teisėsaugos, prašant atskleisti tiek įmonės savininkų tapatybes, tiek apie juos surinktą informaciją, tiek susijusius juridinius asmenis. Savo kreipimesi Finansinių tyrimų agentūra netgi primena, kad už informacijos nepateikimą gresia piniginė bauda ar netgi iki dviejų metų laisvės atėmimo.
„Mossack Fonseca“, beje, į prašymą reagavo uoliai. Panamos firma stengėsi surinkti visą teisėsaugos prašomą informaciją, tačiau gavo ne viską, ko reikėjo. Pavyzdžiui, korespondencija rodo, kad bandymai iš kliento gauti duomenis apie pinigų kilmę buvo nesėkmingi.
FNTT vadovas K.Jucevičius 15min patvirtino, kad su Mergelių salų teisėsauga bendradarbiavo ir Lietuvos tarnybos. Be to, FNTT kreipėsi į kolegas Prancūzijoje, Estijoje ir Šveicarijoje.
