Remiantis „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga, pirmąjį šių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, išaugo 11 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir pasiekė 1465 eurus. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu vidutinės darbo pajamos augo 10 proc. Kovo mėnesį apdraustųjų skaičius siekė 1,111 mln. – panašiai, kaip praėjusių metų pradžioje.
„Praėjus metams nuo pandemijos pradžios apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, skaičius grįžo į priešpandeminį lygį, o priėmimų atleidimų balansas atskleidžia, jog tendencijos ir toliau išliks palankios, ypač atlaisvinant karantino ribojimus.
Atlyginimų augimą lėmė minimalios mėnesinės algos didinimas, priedai sveikatos priežiūros specialistams. Bet pandemija įvairius ekonominius sektorius veikė skirtingai.
Pandemija didesnės įtakos turėjo tiems ekonominiams sektoriams, kuriuose darbo pajamos ir apdraustųjų skaičius yra mažesni: apgyvendinimo ir maitinimo veiklai, kelionių organizavimo veiklai ir pan. Ekonominiai sektoriai, kuriuose darbo pajamos didžiausios (informacija ir ryšiai, finansinė ir draudimo veikla), lengviau perkėlė savo darbuotojus „į namus“ ir galėjo tęsti veiklą.
Jei per ankstesnes krizes ar didesnius ekonominius šokus daugiau ar mažiau būdavo paveikiami visi sektoriai, tai šios pandemijos poveikis įvairiuose sektoriuose dirbantiems žmonėms skiriasi“, – atskleidė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Sparčiausiai augo medikų atlyginimai
„Sodros“ duomenimis, šį kovą, palyginti su pernai metų vasariu, kai karantinas dar nebuvo paskelbtas, darbuotojų skaičius vis dar yra gerokai mažesnis Apgyvendinimo ir maitinimo veikloje (-20 proc.), administracinėje ir aptarnavimo veikloje (kelionių organizatoriai, -5 proc.), meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje (-6 proc.). Pirmąjį šių metų ketvirtį darbuotojų vis dar buvo mažiau didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, gamyboje, švietime. Darbuotojų skaičius ypač išaugo Informacijos ir ryšių veikloje (+7 proc.), taip pat juntamas pokytis transporto veikloje.
Vidutinės darbo pajamos kovą, palyginti su pernai vasariu, kai karantino ribojimų dar nebuvo, labiausiai, net 27 proc., išaugo žmonių sveikatos priežiūros veikloje. Atlyginimai taip pat daugiau nei vidutiniškai augo mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje (+13 proc.), apdirbamojoje gamyboje (+13 proc.), švietime (+17 proc.), profesinėje ir mokslinėje veikloje (+14 proc.)
Labiausiai karantino paveiktose veiklose pajamos taip pat augo, tačiau lėčiau.
„Tokie netolygūs apdraustųjų ir vidutinių darbo pajamų pokyčiai, nevienodos atsigavimo tendencijos skirtingose veiklose ir profesijose kelia rizikų, kad padidės atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių gyventojų, tarp vyrų ir moterų, kurios dažniau dirbo labiausiai pandemijos ir karantino paveiktuose sektoriuose, ir tarp kitų visuomenės grupių“, – sako K.Zitikytė.
Pajamų atotrūkis didėjo
Nuo 2015 metų nuosekliai mažėjęs darbo pajamų „ant popieriaus“ atotrūkis pernai paaugo. Penktadalio daugiausiai ir penktadalio mažiausiai uždirbančių gyventojų vidutinės darbo pajamos pernai skyrėsi 6,5 karto, kai 2019 m. šis skirtumas siekė 6,3 karto. Pajamų „į rankas“ atotrūkis siekė 5,1 ir buvo toks pat kaip pernai, nors prieš tai kelerius metus nuosekliai mažėjo.
Pastebima, kad apdraustųjų, uždirbančių mažiausias pajamas – iki 900 eurų, neatskaičius mokesčių – mažėjo. Bet daugėjo gyventojų, uždirbančių didesnes nei vidutines darbo pajamas.
„Pandemija pristabdė darbo pajamų atotrūkio mažėjimą. Vienos vertus, galima nuogąstauti, kad pandemija pagilino atotrūkį ir grasina jį didinti toliau, kita vertus, šiai dienai tam skirtos pagalbos priemonės, subsidijos už prastovas, be kurių tas atotrūkis galėjo būti dar didesnis, jei būtų dar stipriau mažinami atlyginimai, ar mažesnis, jeigu daugiau mažas pajamas gaunančių darbuotojų netektų darbo.
Taigi šiandien atotrūkis turi būti vertinamas labai atsargiai. Viskas priklausys nuo to, kaip pasibaigus karantinui ir visoms pagalbos priemonėms atsigaus pandemijos paveikti ekonominiai sektoriai“, – sako K. Zitikytė.
Iššūkis – netekusiems darbingumo
Darbo rinkoje pernai per karantiną sumažėjo dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų. Tai gyventojai, kurie yra netekę dalies darbingumo dėl traumos ar sveikatos būklės, o jų prarastą darbingumą kompensuoja netekto darbingumo pensija.
Palyginti, 2019 metų pradžioje dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų buvo 45 tūkst., 2020 metų pradžioje prieš pandemiją – beveik 44 tūkst., o šiemet – daugiau nei 41 tūkst. Vis dėlto, dirbančių netekto darbingumo pensijų gavėjų dalis pakito neženkliai, o jų vidutinės darbo pajamos augo nuosekliai, kaip ir kitų dirbančiųjų.
Pastebima, nors vidutinis netekto darbingumo pensijų gavėjų darbo užmokestis yra mažesnis negu dirbančiųjų tą patį darbą, netekto darbingumo pensijos iš esmės padengia šį skirtumą.
„Pandemija priminė apie iššūkius, su kuriais susiduria žmonės su negalia. Didžioji dalis jų atlieka mažiau kvalifikuotą darbą, ir per šią krizę tiek dėl grėsmės sveikatai (didesnė rizika sunkiau sirgti turint šalutinių ligų), tiek dėl dirbamų fizinių ir mažiau kvalifikuotų darbų, susidūrė su dideliais iššūkiais“, – sako K.Zitikytė.
Didesnį poveikį pajuto moterys
Pandemija ir karantinas taip pat turėjo įtakos vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkiui ir situacijai darbo rinkoje.
Per metus nuo karantino pradžios daugiau moterų nei vyrų neteko darbo, o vėliau daugiau vyrų nei moterų darbą susirado. Pavyzdžiui, palyginti šių metų kovą su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, moterų darbo rinkoje vis dar buvo 0,2 proc. mažiau, kai vyrų – 1,6 proc. daugiau. Šis skirtumas skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių darbuotojų.
Bet moterų vidutinės darbo pajamos per karantiną ir pandemiją augo sparčiau negu vyrų ir vidutinis pajamų augimas šį kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, siekė 18 proc., kai vyrų – 14 proc. Tad pajamų atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio mažėjo.
„Tokią situaciją lėmė tai, kad daugiau moterų dirba visomis prasmėmis labiausiai paveiktuose sektoriuose nuo apgyvendinimo ir maitinimo (moterų dalis – 74 proc.) iki švietimo (78 proc.) ir sveikatos priežiūros (86 proc.).
Moterims buvo sunkiau išsaugoti darbą tam tikruose sektoriuose, tačiau kituose sektoriuose jų darbo pajamų augimas buvo sparčiausias rinkoje.
„Atotrūkiai tarp darbo rinkos dalyvių ir skirtingos jų galimybės įsitvirtinti egzistuoja ir pandemija tik išryškino tas grėsmes ir sunkumus, su kuriais susiduria atskiros mūsų visuomenės grupės.
Pandemija anksčiau ar vėliau pasitrauks, tik lieka klausimas, kaip išnaudosime išmoktas pamokas“, – pastebi „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
