Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška teigia, kad nors dėl ekonomikos sulėtėjimo įmonėms bankų suteiktų paskolų lygis šalyje kiek nuseko, tačiau jos išlieka pagrindiniu finansavimo šaltiniu.
„Nuo 2020-ųjų balandžio pradžios iki šių metų balandžio Lietuvos įmonėms suteiktų paskolų lygis sumažėjo 8,9 proc. iki 7,616 mlrd. eurų – to buvo natūralu tikėtis, atsižvelgus į aktyvią valstybės vykdytą verslo skatinimo programą. Tačiau bankų paskolos tebeišlieka pigiausiu kapitalo šaltiniu, palyginti su sutelktiniu finansavimu, skolos vertybiniais popieriais ar kredito unijomis. Kol kas prasčiausioje situacijoje finansavimo klausimu yra atsidūręs svetingumo sektorius, dėl kurio konkuruoti norima mažiausiai ir jo atžvilgiu elgiamasi atsargiausiai“, – sako J.Ivaška.
Kavinės ir restoranai, viešbučiai, SPA centrai ir sanatorijos dėl socialinių kontaktų ribojimų visa apimti negalėjo veikti labai ilgai ir atsidūrė bankams patraukliausių verslų „reitingo“ apačioje.
„2019 metų pabaigoje bankai mažiausiai konkuravo dėl statybos įmonių, o dažniausiai skolinimą ribojo transporto verslams, tačiau pandemija į šią poziciją pagal abu parametrus nustūmė būtent viešbučius ir restoranus. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, pernai ketvirtąjį ketvirtį visi finansų rinkos reguliuotojo apklausoje dalyvavę bankai nurodė, kad viešbučių ir restoranų būklė buvo bloga, o trečdalis teigė, kad net labai bloga. Tolesnio svetingumo sektoriaus finansinės būklės blogėjimo taip pat tikėjosi didžioji dauguma apklaustų bankų“, – sako Medicinos banko atstovas.
Jo teigimu, prasidėjus vasarai ir startavus aktyviam poilsio sezonui tikimasi, kad svetingumo sektorius susigrąžins klientus ir išlaikys savotišką testą, taip padidindamas patrauklumą finansuotojų akyse.
„Svetingumo verslas yra svarbi šalies ekonomikos dalis, daugiau atsigavimo vilčių teikia ir prasidėjęs masinis Lietuvos bei kitų šalių gyventojų vakcinavimas. Todėl norisi tikėtis, kad blogiausia jau praeityje ir greitai galėsime grįžti prie viešbučių bei maitinimo įstaigų plėtros projektų“, – teigia J.Ivaška.
Patraukliausi finansavimui 2020 metų pabaigoje buvo žemės ūkio, miškininkystės, prekybos verslai. J.Ivaška priduria, kad pandemijos metu mielai finansuojami ir žalios energetikos projektai.
Bankai išlieka pigiausi
Finansavimo pritrūkę verslai nevengia pasinaudoti sutelktinio finansavimo teikiamomis galimybėmis ar išleisti skolos vertybinius popierius, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, pigiausios išlieka bankų paskolos. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį kredito unijos įmonėms skolino už 5-7 proc., skolos vertybinius popierius įsigyjantys investuotojai – už 5-13 proc., o sutelktinio finansavimo dalyviai – už 7,5-15,3 proc. palūkanas. Tuo tarpu bankų paskolų palūkanos svyravo apie 3 proc.
Pasak Medicinos banko atstovo, alternatyviais kapitalo pritraukimo būdais besinaudojantis verslas susimoka rizikos kainą.
„Kartais alternatyvus finansavimas yra bene vienintelė išeitis, atsižvelgiant į verslo tvarumą ir veiklos perspektyvas, planuojamo projekto niuansus. Tačiau klasikinės bankų paskolos ir kiti bankiniai finansavimo sprendimai ir per pandemiją laimi kainų konkurenciją bei suteikia galimybę verslams už papildomą kapitalą sumokėti pigiausiai rinkoje. Prognozuočiau, kad kartu su didesniu visos šalies ekonomikos augimu ims augti ir bendras paskolų šalies įmonėms lygis“, – tikisi J.Ivaška.
