Kortele atsiskaityti nėra galimybės
Panevėžio mieste atsiskaitymą kortele turi penkios ugdymo įstaigos: „Vyturio“, „Saulėtekio“, A.Lipniūno ir „Šaltinio“ progimnazijos bei K.Paltaroko gimnazija.
Na, o štai Panevėžio 5-osios gimnazijos dešimtokas Dominykas Gūra – vienas tokių, kuris pats užsidirba nuo 12 metų. Rašo tekstus įmonėms, o šios atlygį perveda į jo sąskaitą. Vaikinas turi banko kortelę, tačiau mokyklos valgykloje, jei ir norėtų, ja naudotis negali.
„Būna tokių situacijų, kad, jei prireikia grynųjų ir jų neturi, tada prašai klasės draugų, o jiems pervedi tą pačią sumą į sąskaitą. Aš, manau, kad visiškai atsisakyti grynųjų nereikia, bet mokyklų valgyklose turi būti galimybė naudotis ir banko kortelėmis“, – sakė D.Gūra.
Turinčių korteles – daugėja
Na, o štai „Saulėtekio” progimnazija – viena iš tų, kuri turi banko kortelių skaitytuvus. Atsiskaityti negrynaisiais čia galima nuo praėjusių mokslo metų. Pasak direktoriaus Algirdo Gedeikio, jei iki tol mokykloje tik vos vienas kitas turėjo banko kortelę, dabar jų skaičius gerokai išaugo.
„Anksčiau ar vėliau vis tiek bus pereita nuo grynųjų prie atsiskaitymo banko kortelėmis, todėl nutarėme mokinius pradėti pratinti jau dabar. Be to, tai labai patogu ir tėvams, jie perveda vaikams pinigus ir nereikia sukti galvos, ar pamiršo, ar ne paduoti grynuosius. Tai ir saugiau, ypač pradinukams – tikrai neretai būna, kad ir pameta pinigus“, – banko kortelių privalumus vardijo A.Gedeikis.
Tuo tarpu K. Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė džiaugėsi, kad jie buvo vieni iš pirmųjų, kurie Panevėžyje įdiegė galimybę atsiskaityti kortele.
„Tai įvyko jau prieš maždaug 8-9 metus. Tikrai šis sprendimas pasiteisino. Valgykloje turime vieną skaitytuvą, bet mokiniai aktyviai juo naudojasi. Net esame pastebėję, kad pradinukai aktyviau juo naudojasi nei vyresnėliai. Matyt, tėveliai papildo jiems korteles ir ramu“, – komentavo direktorė.
K.Paltaroko gimnazijos direktorė G. Gailiūnienė džiaugėsi, kad jie buvo vieni iš pirmųjų, kurie Panevėžyje įdiegė galimybę atsiskaityti kortele.
Tikisi permainų
Panevėžio savivaldybės vicemeras Lauras Jagminas tikino, kad žinia, jog mieste yra tik penkios mokyklos, kuriose leidžiama atsiskaityti kortele, jo nenudžiugino.
„Kai galvoji, kad šiandien yra įprasta visose vietose atsiskaityti banko kortele, pasirodo, mokiniai daugelyje mokyklų to padaryti negali. Rezultatai tikrai nedžiugina. Juk vaikai banko kortelę gali turėti nuo 7 metų. Tai daug saugesnis ir paprastesnis atsiskaitymo būdas. Tokia atsiskaitymo galimybė leistų moksleiviams ugdyti finansinį raštingumą, be to ir tėvai matytų kur ir kiek vaikai išleidžia pinigų“, – kalbėjo L.Jagminas.
Deja, pasak vicemero, miesto Savivaldybė ir mokyklų administracijos turi mažai galios, mat maitinimą tiekia privatusis sektorius, todėl verslo atstovai čia gali padaryti didžiausią lūžį. „Tikimės, kad situacija keisis. Vis dėlto, tikrai turėsime pokalbių su mokyklomis ir konkursus laimėjusiais verslininkais. Teirausimės, kaip galime jiems padėti. Juk įdiegimas tikrai nėra sudėtingas – reikia noro. Bankai teikia draugiškus pasiūlymus mokykloms“, – atviravo jis.
Finansavimas mokykloms
Lietuvos banko duomenimis, tik apie 12 proc. šalies mokyklų sudaro galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Mokėjimų taryba iškėlė tikslą, kad iki 2025-ųjų 80 proc. mokyklų valgyklų būtų bent viena atsiskaitymo negrynaisiais priemonė.
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros plėtros skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius teigė, kad mokykloms bus siūlomos įvairios elektroninės atsiskaitymo priemonės, ne tik banko kortelių skaitytuvai. Tai gali būti ir elektroninis mokinio pažymėjimas, susietas su sąskaita.
„Būtų numatytas finansavimas mokykloms, kad jos galėtų įsidiegti infrastruktūrą, priimant atsiskaitymus negrynaisiais pinigais. Kartu noriu pabrėžti, kad tai nėra visiškas grynųjų atsisakymas, tiesiog tai būtų alternatyva tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais. Mokykloms bus palikta galimybė spręsti pačioms, ar visiškai atsisakyti grynųjų, ar naudotis tik elektroninėmis priemonėmis, ar išlaikyti abu būdus“, – aiškino T.Karpavičius.
Finansinis raštingumas
Tačiau pedagogai pabrėžė, kad svarbu ne tik vaikams sudaryti galimybes atsiskaityti negrynaisiais, bet būtina gilinti ir finansinio raštingumo žinias.
„Mokinių raštingumas šiandien yra tikrai ne aukšto lygio. Su tuo reikia dar labai daug dirbti. Dabar jau diegiama, bet iš tikrųjų šios pamokos turi būti ne tik dešimtoje klasėje, bet reikėtų bent 2–3 metus mokyti. Ne visi vaikai moka elgtis su pinigais, juos reikia mokyti. Ir aš tikrai pritariu, kad mokyklos privalo sudaryti galimybę vaikams atsiskaityti banko kortelėmis“, – sakė ekonomikos ir verslumo mokytoja Ligita Kuokalienė.
Lietuvos banko duomenimis, banko kortelėmis naudojasi daugiau nei 70 tūkst. vaikų.
