Žvelgiant tik į plikus skaičius atrodo, kad Panevėžyje gyventi ne taip jau ir blogai. Vidutinis darbo užmokestis nedaug atsilieka nuo šalies vidurkio. Mieste daug įmonių, kurių darbuotojų skaičius viršija 250. Laisvosios rinkos instituto duomenimis, miestas pagal savivaldybių indeksą yra trečias šalyje.
Tačiau pasiklausius panevėžiečių atrodo, kad gyventi čia blogiau nei kitur: žmonės vienas kito negirdi, gyvena praeitimi ir tik laukia, kol kas nors ką nors duos. Svetimi turi jiems priminti, kad norint ką nors gauti, reikia daug įdėti. Taip pat – ir didžiuotis savo miestu.
Patinka norvegams
„Norėčiau perfrazuoti prezidento Johno Kennedy žodžius: neklauskite, ką Panevėžys gali duoti jums, klauskite, ką jūs galite duoti Panevėžiui, – Europos Komisijos atstovybės surengtuose debatuose „Panevėžys 2013 metais: užimtumo ir verslo galimybės“ kalbėjo Panevėžio užsienio investuotojų asociacijos prezidentas Peras Erikas Schonbergas-Hansenas ir pridūrė: – Turite didžiuotis, kad esate iš Panevėžio, o ne stebėtis ir klausti, kodėl užsieniečiai renkasi šį miestą.“
Panevėžys tampa norvegų investuotojų meka. Panevėžyje yra 19 Norvegijos kapitalo įmonių, įskaitant bankus. Šiose įmonėse dirba apie 1200 žmonių. Dauguma norvegų investicijų į miestą atkeliavo per pastaruosius penkerius metus. Čia veikia F.I.B.A („Foreign Investors Business Association of Panevėžys“), kuriai vadovauja norvegai.
Mano nuomone, reikėtų ieškoti ne subsidijų, o galimybių susikurti viską patiems.
P.E.Schonbergas-Hansenas sako, kad viena iš priežasčių, kodėl Norvegijos įmonės įsikūrė Panevėžyje, yra ta, jog lengva bendrauti su miesto ir rajono vadovais. Taip pat – gera miesto geografinė padėtis. Vis dėlto norvegas įspėjo, kad miestui, trokštančiam užsienio investicijų, stinga profesionalumo: investuotojai nori gauti atsakymus labai greitai, o ne laukti savaitę ar mėnesį.
Regiono verslininkų ir vadovų skundai ir svarstymai, kas ką galėtų paremti, papiktino F.I.B.A prezidentą: „Mano nuomone, reikėtų ieškoti ne subsidijų, o galimybių susikurti viską patiems.“
 |
| P.E.Schonbergas-Hansenas: „Turite didžiuotis, kad esate iš Panevėžio, o ne stebėtis ir klausti, kodėl užsieniečiai renkasi šį miestą.“ |
Didžiausia bėda – šešėlis
Laisvosios rinkos institutas, išanalizavęs šalies savivaldybes, Panevėžyje prasčiausiai įvertino socialinės rūpybos sritį.
Problemine sritimi įvardytas santykinai aukštas nedarbo lygis. Panevėžio regione šių metų vasario 1-ą buvo registruota apie 13,9 proc. bedarbių. Daugiau nei trečdalis jų yra ilgalaikiai bedarbiai. Nedarbas – Panevėžio skaudulys.
Prieš metus tūkstančiui panevėžiečių teko 86,9 socialinių pašalpų gavėjų (šalies savivaldybių vidurkis – 69,1). Kaip ir visoje šalyje, Panevėžyje sukasi užburtas ratas: dėl pašalpų ir kompensacijų retas kuris bedarbis apsiima dirbti menkai apmokamą darbą.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, „Lietkabelio“ bendrovės direktoriaus Sigito Gailiūno manymu, būtent dėl pigios darbo jėgos Panevėžys yra patrauklus investuotojams: „Yra įmonių, kurios Panevėžyje dirba tik dėl mažo darbo užmokesčio. Kai tik darbo jėga pabrangs, jos išsikels į pigesnes šalis.“
Tačiau norvegų kapitalo įmonės „Adax“ vadovas Jonas Klybas su S.Gailiūnu nesutinka: „Pigios darbo jėgos regionu Panevėžys buvo prieš 5–10 metų. Dabar ir čia reikia kvalifikuotų darbuotojų.“
Mieste labiausiai reikia vadybininkų, administratorių, buhalterių, draudimo agentų, apskaitininkų, draudimo agentų, kineziterapeutų, bendrosios praktikos slaugytojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų. Stinga pardavėjų, virėjų, kepėjų, konditerių, siuvėjų, vairuotojų ekspeditorių, statybininkų, apsaugos darbuotojų, automobilių šaltkalvių, suvirintojų ir apdailininkų.
Didžioji dalis verslo dirba šešėlyje. Tokių darbuotojų gali būti 60 proc.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė savaitraščiui „15min“ pasakojo, kad Panevėžio verslininkai, su kuriais jai nekart teko bendrauti, pagrindine miesto problema laiko šešėlinę veiklą: „Didžioji dalis verslo dirba šešėlyje.“
Patys Panevėžio verslininkai mano, kad tokių šešėlinių verslininkų – net 60 procentų.
R.Skyrienė pritaria, kad šešėlinė Panevėžio regiono ekonomika gali būti viena iš santykinai didelio nedarbo priežasčių.
 |
| „15min“ archyvo nuotr./Pagal statistiką Panevėžyje gyventi visai neblogai, bet miestiečiai linkę labiau skųstis nei džiaugtis. |
Nebepaveža investicijų
„Panevėžys yra išsaugojęs pramonės miesto įvaizdį, tik tos didžiosios pramonės, kuri buvo prieš 20 metų, nebėra. Panevėžyje veikia vidutinės įmonės, tiek naujos, tiek išlikusios senosios“, – aiškina miesto meras Vitalijus Satkevičius.
Meras spėja, kad savivaldybių indekse trečiąją vietą miestui galėjo lemti norvegų kapitalas, tačiau džiaugiasi, kad miestas turi tokias įmones kaip „Panevėžio keliai“, „Lietkabelis“, „Pieno žvaigždžių“ filialas „Panevėžio pienas“, Panevėžio statybos trestas ir „Kalnapilio“ alaus darykla.
Meras apgailestavo, kad nebėra „Ekrano“ ir mėsos kombinato.
V.Satkevičius tikina, kad visos investicijos Panevėžiui yra naudingos, tačiau nenutyli ir bėdų – norint, kad įvairūs projektai būtų įgyvendinti, savivaldybei tenka prisidėti savomis lėšomis, mažiausiai – 15 procentų.
„Tų investicijų, kurios ateina į Panevėžį, mes nebepavežame, kaip ir kitos savivaldybės. Išauga skola, kurią reikia grąžinti. Ir prisidėdami prie investicinių projektų mes tarsi susipančiojame, nes nebegalime tvarkyti gatvių, rūpintis miesto išvaizda, net žolės nupjauti, o tai juk taip pat prisideda prie investicinės aplinkos“, – skundėsi Panevėžio vadovas.
Duobėtose gatvėse – renovuoti namai
Panevėžys dar neatsigavo nuo 2008 metais užklupusios ekonominės krizės. Jos ženklų toli ieškoti nereikia – užtenka pervažiuoti miesto gatvėmis. Dideli gatvių infrastruktūros objektų plėtros ir remonto darbai Panevėžyje atlikti seniai – baigiantis okupacijai.
„Gatvių būklė prastėja, tačiau miesto biudžetas vos randa lėšų duobėms lopyti – apie kapitalinį remontą galime tik svajoti. Dėl sumažėjusių biudžeto pajamų miesto valdžia privalės imtis nepopuliarių žingsnių – tiek švietimo, tiek kultūros srityse“, – skaudulius vardijo miesto meras.
Paklaustas, kuo miestas gali pasidžiaugti, meras nusišypsojo: „Panevėžys yra daugiabučių namų renovacijos lyderis šalyje.“
Nuo 2000-ųjų miesto gyventojai moka į kaupiamąsias sąskaitas ir renovuoja daugiabučius. Mieste yra apie 815 daugiabučių namų, bendrijų – apie 700. Kol valstybė finansavo 50 proc. renovacijos išlaidų, bendrijos noriai renovavo namus.
Skirtingi parkų likimai
81 proc. Panevėžio įmonių – smulkusis verslas. Pernai Panevėžyje atsidarė daugiau nei 100 naujų įmonių. Panevėžio verslo konsultacinio centro vadovės Akvilės Ramanauskienės manymu, dalis mažųjų įmonių steigėjų – tie, kurie griebiasi bet ko. Galbūt dėl to, jog daugeliui smulkiųjų verslininkų trūksta žinių ir gebėjimų, nemaža dalis tokių įmonių kasmet ir užsidaro.
Pagal darbuotojų skaičių didžiausia Panevėžio bendrovė – „Panevėžio keliai“. Joje dirba 699 žmonės. Nedaug atsilieka „Lietkabelis“ (596), „Panevėžio energija“ (553), „Dominari“ (548), „AQ Wiring Systems“ (540) ir Panevėžio statybos trestas (535).
Rajono meras Povilas Žagunis tikina, kad vietos valdžia padarė viską, kad tik būtų sukurta kuo daugiau darbo vietų: paruošė bendruosius planus, kviečia investuotojus.
Panevėžio miesto savivaldybė šiuo metu įgyvendina Panevėžio pramonės parko (dabar – laisvoji ekonominė zona (LEZ)) rinkodaros projektą. Investuotojams siūloma 47 ha teritorija su aukštos kokybės inžineriniais koridoriais, vandentiekiu ir kanalizacija, elektros tiekimu, privažiavimais, vidaus keliais ir apšvietimu.
Savivaldybė jau pasirašė 4 sutartis su potencialiais investuotojais. Jie žada apie 600 darbo vietų. Kol kas vienintelė „Devold“ įmonė atlieka projektavimo darbus, likusieji investuotojai Registrų centre įregistravo sklypų nuomos sutartis.
„Tikimės, kad LEZ kūrimasis paspartės jai suradus operatorių“, – savaitraščiui pasakojo V.Satkevičius.
Geografinė padėtis ideali, visos reikalingos komunikacijos yra, šalia „Via Baltica“ automagistralė – nerandu atsakymo, kodėl nepavyko Ramygalos projektas.
Panašios sėkmės tikėjosi ir Panevėžio rajono savivaldybė, prieš keletą metų investavusi 15 mln. Lt į Ramygalos pramonės parką. Didžioji investicijų dalis – iš ES lėšų. Tačiau vietoj sėkmės – didelis nusivylimas. Tarp „investicijų“ – kaimietis, vasarą šioje teritorijoje auginantis bulves.
„Geografinė padėtis ideali, visos reikalingos komunikacijos yra, šalia „Via Baltica“ automagistralė – nerandu atsakymo, kodėl nepavyko Ramygalos projektas. Turėjom vieną investuotoją (Austrijos bendrovė „ASP-BEDD productions“), bet ir tas pabėgo“, – graužėsi rajono meras P.Žagunis.
Jungsis su Šiauliais?
Per dešimt pastarųjų metų Panevėžys prarado beveik 18 proc. gyventojų, rajonas – daugiau nei 10 proc. Dėl to praėjusių metų pabaigoje Panevėžys vos neprarado didmiesčio statuso, mat gyvenamąją vietą mieste deklaravusių asmenų skaičius nebesiekė 100 tūkstančių.
Šių metų sausį buvo paskelbta, kad Vyriausybė patvirtino Panevėžio apskrities teritorijos bendrąjį planą ir Panevėžys išsaugojo metropolio centro statusą. Panevėžio metropolinei zonai priskiriamas Panevėžio miestas ir rajonas.
Šiemet rengiamas Panevėžio miesto strateginis planas 2014–2020 metams. Viena jo dalių – atgaivinti dvimiesčio su Šiauliais idėją.
TAI ĮDOMU:
- Panevėžys dažnai vadinamas Aukštaitijos sostine.
- Gyventojų skaičius – 97 589, iš jų 96 proc. – lietuviai.
- Kitąmet miestas taps Lietuvos kultūros sostine.
- Panevėžys pernai tapo vieninteliu Lietuvos miestu, kuriam buvo įteikta Europos garbės lentelė.
- Miestas rugsėjį švęs 510-ąjį gimtadienį.
- Panevėžyje susikerta 5 šalies automagistralės ir driekiasi tarptautinis „Via Baltica“ kelias. Miestą kerta geležinkelis.
- Panevėžyje veikia Mechatronikos centras, Mokslo ir technologijų parkas, KTU Panevėžio institutas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto filialas, Panevėžio kolegija.
Susikompromitavusi valdžia: Panevėžys garsėja korupcijos skandalais
2009-ųjų lapkritį dėl įtarimų ėmus kyšius iš verslininkų už neteisėtai išduotus leidimus statyti pastatus areštinėje atsidūrė tuometis Panevėžio miesto vicemeras Kastytis Vainauskas ir savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas.
Netrukus dar vienai vicemerei – Zitai Kukuraitienei – buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarnyba organizuojant konkursus dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi.
Per kelerius metus STT dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba bei klastojimo sulaikė ir buvusį administracijos direktorių V.Buterlevičių, tarybos narius Tomą Tarulį ir Gintarą Byčių, buvusį merą Visvaldą Matkevičių ir buvusį tarybos narį Vidą Balakauską. Tačiau V.Balakauską teismas dėl įrodymų trūkumo išteisino.
2011 m. liepą už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimą nuteista buvusi miesto vicemerė Rimantė Ratinskaitė. Jai teismas uždraudė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
 |
| Panevėžio meras V.Satkevičius guodžiasi, kad miestas jau nebepakelia investicijų naštos |
2012 m. pradžioje teismas V. Buterlevičių už beveik milijono litų iššvaistymą ir kitus nusikaltimus nuteisė kalėti puspenktų metų, bet medicinos ekspertai nustatė, kad atlikti bausmės įkalinimo įstaigoje jis negali dėl sveikatos. Teismas priteisė iš V. Buterlevičiaus 814 tūkst. Lt ir paskyrė 19 500 Lt baudą.
Tų pačių metų gegužę Panevėžio apygardos teismas V.Matkevičių pripažino kaltu dėl kyšio paėmimo ir nuteisė pusketvirtų metų laisvės atėmimu pataisos namuose, 6 500 Lt bauda ir turto už 74 000 Lt konfiskavimu. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.
2012-ųjų vasarį T.Tarulį Aukščiausiasis Teismas pasiuntė pusketvirtų metų už grotų ir skyrė 6 500 Lt baudą už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą.
2012 m. STT buvusiam Panevėžio merui, tuomečiam Seimo nariui Vitui Matuzui pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, sukčiavimu ir dokumentų klastojimu. Buvo sulaikyta jo žmona, įtakinga Panevėžio verslininkė Danutė Matuzienė. Byla dar nebaigta.
Dabartiniam miesto merui V.Satkevičiui bei jo patarėjui Dariui Simėnui taip pat pateikti įtarimai dėl Panevėžio savivaldybės lėšų panaudojimo viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijai teisėtumo. Byla dar nepasiekė teismo.
Meną pakeitė skandalai
Iš skandalų liūno neišlipa ir kadaise buvęs garsus Juozo Miltinio dramos teatras.
2010 metais aktoriai sukilo prieš ilgametį teatro vadovą Rimantą Teresą. Jį pakeitęs aktorius Laimutis Sėdžius teištvėrė dvi dienas. Teatrui ėmė vadovauti konkursą laimėjęs režisierius, tačiau pernai pavasarį aktoriai sukilo ir prieš jį.
R.Vikšraitis buvo viešai apkaltintas nekompetencija, nesugebėjimu dirbti ir vienvaldiškumu. Teatro vadovas neliko skolingas ir išvadino aktorius girtuokliais. Dalis jų už pravaikštas buvo atleisti. Tarp jų – ir buvęs teatro vadovas R.Teresas. Tiesa, teismas nurodė jį grąžinti į darbą.
Neapsikentęs rietenų tuometis kultūros ministras Arūnas Gelūnas pasiūlė valstybinio teatro išlaikymą perimti Panevėžio miesto savivaldybei. Ši atkirto nesanti pajėgi išlaikyti tokio lygio teatrą.
„Legendinis vardas jau seniai nebepateisinamas, jau kurį laiką teatro kūrybinis lygmuo nė iš tolo neprimena J.Miltinio spektaklių, o iš teatro likęs tik vardas“, – savo siūlymą argumentavo A.Gelūnas.
 |
| BFL nuotr./Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Romualdas Vikšraitis |
