Praėjusių metų gruodį Europos lyderiai sutarė pradėti narystės ES derybas su Ukraina.
Įvardinta, kad Ukraina jau atliko nemažai teisinių reformų, kurių reikalavo ES – didžiausia pažanga padaryta konstitucinės teisės srityje, Aukščiausiosios teisingumo tarybos atrankos reformoje, kovos su korupcija programoje, kovoje su pinigų plovimu, priimtos svarbios priemonės oligarchams pažaboti, taip pat naujas žiniasklaidos įstatymas ir užfiksuota pažanga tautinių mažumų srityje.
Palyginimui, Lietuva stojimo prašymą pateikė 1995 m., 2000-aisiais prasidėjo formalios derybos, o 2004 m. gegužę kartu su dar devyniomis šalimis jau tapo ES nare.
Tačiau Ukrainos greičiausiai laukia ilgesnis kelias – ir ne tik dėl šalį draskančio karo, dėl kurio teks skirti didžiules pinigų sumas šaliai atstatyti. Dėl savo dydžio ir dėl ekonominės būklės, kuri nebuvo pati stipriausia ir 2022 m. pradžioje, jai teks gerokai didesni išbandymai nei teko Lietuvai, interviu 15min teigė europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Pagrindiniai stojimo derybų klausimai, kuriuos teks išspręsti Ukrainai ir panašioms valstybėms, bus susiję ne su teisiniais aspektais, o su ekonomika ir kai kuriais jos sektoriais, nurodo P.Auštrevičius, 2001-2004 m. buvęs Lietuvos vyriausiuoju euroderybininku.
