„Norėčiau pabrėžti, jog antrasis karantinas Lietuvoje veikia nuo lapkričio 7 dienos, deja, jokia pagalbos verslui priemonė neveikia. Darėme viską, kad suderintume ir paleistume bent vieną veikiančią priemonę – būtent šitą 150 mln. eurų subsidiją smulkiems ir vidutiniams verslams“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė
Iki šiol subsidijų paketą svarstyta skirti smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau dabar nutarta, kad į išmokas galės pretenduoti ir daugiau nei 250 darbuotojų turinčios įmonės.
Tiesa, nuo pandemijos nukentėjusios įmonės galės gauti subsidijas, jei jų metinės pajamos pernai neviršijo 50 mln. eurų arba turto balansinė vertė 2019 metų pabaigoje neviršijo 43 mln. eurų. Taip pat paramos negalės gauti žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros sričių įmonės, kredito ir finansų įstaigos.
„Tikrinsime ir vertinsime Lietuvoje veikiančių juridinių asmenų apyvartos kritimus. Neturėtų kilti kažkokių klausimų dėl tarptautiniams holdingams priklausančių organizacijų“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Įmonės paramą gali naudoti tik apyvartinėms lėšoms, siekiant likvidumui išsaugoti.
„Skirtos subsidijos įmonė negali naudoti dividendams mokėti, kapitalui išmokant lėšas pareiškėjo dalyviams mažinti, savoms akcijoms supirkti ar kitokiems mokėjimams iš kapitalo pareiškėjo dalyviams atlikti, taip pat paskoloms pareiškėjo dalyviams grąžinti arba suteikti“, – nurodoma Vyriausybės protokole.
Bendrovės galės pretenduoti į 25 proc. pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dydžio subsidiją. Mažiausia suma – 500 eurų, didžiausia – ne daugiau kaip 800 tūkst. eurų vienai įmonei, įskaičiuojant visą iki tol gautą paramą.
„Jei pareiškėjo visa sumokėta GPM suma siekė ne daugiau kaip 2 tūkst. eurų arba įmonės, kurios buvo įsteigtos vėliau ir tiek GPM nesumokėjo, joms numatome vienkartinę 500 eurų subsidiją“, – Vyriausybės pasitarime sakė A.Armonaitė.
Ankstesnė Vyriausybė buvo numačiusi, kad į subsidijas gali pretenduoti įmonės, kurių metinė apyvarta ne mažiau kaip 30 proc. krito nuo kovo iki spalio. Tačiau dabar šis laikas pakeistas – nuo lapkričio iki 2021 metų sausio pabaigos.
„Išskyrus tas įmones, kurių veikla buvo apribota nuo gruodžio mėnesio. Joms leidžiama neįtraukti lapkričio apyvartos“, – kalbėjo ji.
Be to, iki šiol galiojo nuostata, kad jei valstybės ar savivaldybės valdo 25 proc. įmonės akcijų, į paramą negalėjo pretenduoti. Dėl to kentėjo kultūrinės įstaigos. Dėl to nustatyta, kad į paramą negali pretenduoti tos įstaigos, kurių daugiau nei 50 proc. valdo valstybė.
„Yra keletas kultūros įstaigų, kurių dalininkai yra savivaldybė, dėl patalpų klausimo. Norėtume papildyti ir paminėti, kad kultūros sektoriui ši nuostata netaikoma, siūlome 50 proc. savivaldybių dalyvavimą“, – aiškino ji.
Planuojama, kad įmonės teikti paraiškas galės sausio pirmoje pusėje.
„Šiuo metu yra rengiamas antrasis Pagalbos verslui paketas, kuriame didžiausias dėmesys bus skiriamas įmonėms, kurių veikla karantino metu buvo paveikta žymiai daugiau, nei pirmajame etape įvardintas 30 proc. apyvartos kritimo kriterijus“, – BNS paaiškino Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Paramos projektą sausio pradžioje numatoma pristatyti socialiniams partneriams bei atsižvelgus į jų pasiūlymus skubos tvarka derinti jas su Europos Komisija.
Vyriausybė gruodį patvirtino naują pagalbos planą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų.
