Panaikinus daugumą apribojimų verslui, įvestų karantino metu, įmonėms po truputį pradedant uždirbti, o darbuotojams sugrįžtant į darbo vietas, valstybė mažina finansinę pagalbą.
Pasibaigus mokslo metams, atsisakyta teikti nedarbingumo pažymėjimus vaikus prižiūrintiems tėvams, o netrukus kai kurios pagalbos nebeliks ir įmonėms.
Tiesa, kaip rodo Vyriausybės duomenys, Lietuvoje kol kas panaudota tik dešimtadalis visų ekonomikos skatinimui numatytų lėšų: 511 mln. eurų iš 4,9 mlrd. eurų.
15min domėjosi, iki kada galios išmokos, subsidijos ir mokesčių atidėjimai, kuriais tris mėnesius galėjo naudotis verslai ir gyventojai.
Skolas „Sodrai“ atiduoti teks anksčiau
15min jau rašė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) mokestinius atidėjimus susiejo su ekstremalios situacijos pabaiga, o „Sodra“ – su karantino pabaiga. Tad „Sodra“ padengti per karantiną susidariusį įsiskolinimą arba rašyti prašymą atidėti įmokas, įmonėms davė du mėnesius – iki rugpjūčio 17 dienos.
Ilgai strigusios, bet galiausiai įsivažiavusios „Invegos“ paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams taip pat juda į pabaigą – joms išmokėti liko jau tik mėnuo: iki liepos 31 d.
Iš pradžių paskoloms Vyriausybė skyrė 50 mln. eurų, tačiau sulaukus didelio susidomėjimo iš verslo padidino sumą iki 200 mln. eurų. Iki birželio pabaigos iš numatytų 200 mln. eurų bus išdalinta 87,5 mln. eurų.
60 restoranų valdančios įmonės „Amber Food“ direktorius Gediminas Balnis 15min teigė, kad abiejų šių priemonių – tiek mokestinių atidėjimų, tiek lengvatinių paskolų – atsisakyti dar anksti. Grąžinti atidėtus mokesčius verslui reikėtų protingo termino, o lengvatinės paskolos Lietuvos verslui itin reikalingos dėl komercinių bankų nenoro skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui, mano G.Balnis.
„Lietuvoje turime neveikiančią bankų sistemą. Susiklosčiusi keista situacija, kad bankų filialai selekciniu būdu finansuoja savo namų įmonių dukterinius verslus, bet smulkaus ir vidutinio Lietuvos verslo jie nefinansuoja. Pavyzdžiui, jau pernai bankai nefinansavo restoranų ir viešbučių verslo“, – pasakojo G.Balnis.
Pasak jo, verslininkų apklausos rodo, kad viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria verslas – bankų finansavimas ar tiksliau – jo nebuvimas.
Alternatyvų „Invegos“ dalinamoms lengvatinėms paskoloms verslas neturi – jei nebūtų šių priemonių, verslas būtų užsidaręs, – mano G.Balnis.
„Alternatyvų „Invegos“ dalinamoms lengvatinėms paskoloms verslas neturi – jei nebūtų šių priemonių, verslas būtų užsidaręs“, – mano „Amber Food“ vadovas.
Tiesa, G.Balnis gyrė Vyriausybės lankstumą ir įsiklausymą į verslininkų argumentus, todėl vylėsi, kad finansinė pagalba bus tęsiama.
Savarankiškai dirbantiems išmokos – iki rugpjūčio
Šiek tiek ilgiau – iki rugpjūčio vidurio, 257 eurų išmokas dar gaus savarankiškai dirbantys asmenys.
„Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims mokamos dar 2 mėnesius po karantino pabaigos“, – 15min informavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.
Dar du mėnesius galios ir nuomos mokesčio kompensavimas – „Invega“ kompensuos kovo 16 – rugpjūčio 31 dieną patirtas išlaidas, tačiau paraiškas bus galima teikti iki gruodžio 1 d.
Iki ekstremalios situacijos pabaigos
Dalis pagalbos priemonių Lietuvos verslui susietos su ekstremalios situacijos pabaiga. Tiesa, kada ekstremali situacija gali būti panaikinta, kol kas nėra aišku.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbusi, kad mokestiniai atidėjimai įmonėms tęsis iki ekstremalios situacijos pabaigos, o po to verslas turės dar du mėnesius įsiskolinimams padengti.
Iki ekstremalios situacijos pabaigos tęsis ir viena populiariausių priemonių verslui – subsidijos įmonėms už darbuotojų prastovas, kai darbuotojai nedirba.
Iki ekstremalios situacijos pabaigos tęsis ir viena populiariausių priemonių verslui – subsidijos įmonėms už darbuotojų prastovas, kai darbuotojai nedirba.
Įprastai subsidijos dydis siekia 90 proc., bet ne daugiau 607 eurus, arba 70 proc., bet ne daugiau nei 910,5 euro. Už 60 metų ar vyresnius darbuotojus prašomos subsidijos dydis gali siekti 100 proc., bet ne daugiau nei 607 eurus, arba 70 proc., bet ne daugiau nei 910,5 euro.
Dalis priemonių – iki metų pabaigos
Dalis pagalbos verslui priemonių yra skirtos verslui ir gyventojams atsigauti dėl karantino patirtų nuostolių ir galios iki kitų metų pradžios. Tokiai strategijai pritaria ir verslininkai – G.Balnio nuomone, iš lėto mažinti valstybės paramą verslui, o ne staiga ją nutraukti, yra teisingas žingsnis.
E.Samoškaitė primena, kad subsidijas už darbuotojų prastovas įmonės gali gauti net kai darbuotojai pradeda dirbti. Jų mokėjimo trukmė – 6 mėnesiai, bet ne ilgiau nei iki šių metų pabaigos.
Tiesa, šių išmokų dydis palaipsniui mažės: pirmus du mėnesius ji siekia 100 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, antrus du – 50 proc., paskutiniuosius – 30 proc. Visais atvejais viršutinė riba – 607 eurai.
„Kai sugrįžo apyvartos, jau ir mes galime prisidėti prie darbuotojų atlyginimų. Tai reikšminga pagalba iš valstybės – prastovų priemonė prasidėjo silpnai, bet pabaiga rimta“, – gyrė ir G.Balnis.
Iki metų pabaigos pagalba numatyta ne tik verslui, bet ir gyventojams. Bedarbiai gali kreiptis dėl laikinos darbo paieškos išmokos, kuri siekia iki 200 eurų. Šią išmoką gyventojai gali gauti iki 6 mėnesių, bet ne vėliau nei iki metų pabaigos.
Bene sėkmingiausia priemonė – subsidijos mikroįmonėms, kurių dydis priklauso nuo pernai sumokėtų mokesčių, turėtų galioti iki gruodžio 1 dienos. Visgi tikėtina, kad smulkioms įmonėms visos skirtos lėšos bus išdalintos anksčiau.
VMI atstovė Rūta Asadauskaitė 15min informavo, kad iš 100 mln. eurų šiai priemonei numatytų lėšų jau panaudota apie 84 tūkst. eurų. VMI kvietimo teikti paraišką negrąžinamai subsidijai gauti iš viso gavo jau 39,1 tūkst. įmonių, iš jų 32,2 tūkst. paraišką pateikė.
Trys „Invegos“ priemonės – iki metų pabaigos
Iki birželio pabaigos „Invega“ skelbia planuojanti verslui išdalinti 83 proc. numatytų lėšų.
Nors kai kurios „Invega“ skirstomos paramos nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui priemonės pasibaigs netrukus, trys galios iki gruodžio 31 dienos: apmokėtinų sąskaitų paskolos ASAP, portfelinės garantijos paskoloms 2 ir 100 proc. palūkanų kompensavimas, kai atidėti paskolos mokėjimai.
„Kita „Invegos“ priemonė „Dalinis palūkanų kompensavimas“, kai kompensuojama iki 95% palūkanų, buvo teikiama ir anksčiau, tad išliks ir ateityje“, – pažymėjo „Invegos“ marketingo vadovė Asta Slapšienė.
Tiesa, dalis šių priemonių taip ir nepajudėjo iš mirties taško – iš 100 mln. eurų, skirtų nuomos kompensavimui, iki birželio pabaigos numatyta panaudoti tik 5 mln. eurų, iš 57 mln. eurų palūkanų kompensavimui – 10 mln. eurų.
Pakeitė nuomonę
Karantino pradžioje kritikavęs Vyriausybę dėl vėluojančių pagalbos verslui, G.Balnis nuomonę pakeitė – pasak jo, valdantieji įsiklausė į verslininkų pasiūlymus, o lėšų dalinimas įsivažiavo. Be šitos paramos, jo nuomone, pusė restoranų Lietuvoje galėjo ir neišgyventi.
Manau, kad ne daugiau kaip pusė restoranų būtų atsidarę, bet priemonių visuma davė rezultatą, ir duris atvėrė 95 proc., – teigė G.Balnis.
„Maniau, kad ne daugiau kaip pusė restoranų būtų atsidarę, bet priemonių visuma davė rezultatą, bet duris atvėrė 95 proc. Kaip jie galėjo atsidaryti be apyvartinių lėšų ir pagalbos? Liežuvis neapsiverčia sakyti, kad pagalbos nebuvo ar ji nepakankama“, – apibendrina G.Balnis.
Tačiau statistika nėra tokia džiuginanti - panaudota tik 10 proc. iš ekonomikos skatinimui numatytų 4,9 mlrd. eurų, ir turbūt su tokia verslininko nuomone sutiktų ne visi.
