Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paramos miškų infrastruktūrai prašo vis daugiau pareiškėjų

Baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Miškų infrastruktūros gerinimas“ surinkimas, praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra. Ir nors paraiškos finansinio laikotarpio pradžioje pagal šią priemonę teiktos vangiai, pastaraisiais metais pareiškėjai tampa vis aktyvesni. Šiemet surinktos 7 paraiškos, o bendra pareiškėjų prašoma paramos suma siekia 1 552 067 litus.
Lietuvos grožis iš paukščio skrydžio
Miškas / Alfredo Pliadžio nuotr.

Aktyviausios miškų urėdijos
 
Šiais metais daugiausiai paraiškų teikė valstybinių miškų valdytojai (miškų urėdijos) – iš 7 pateiktų paraiškų 5 pateikė urėdijos. Daugiausiai prašė paramos šioms investicijoms: miško kelių įrengimo/rekonstrukcijos darbams, miško sausinimo griovių, pralaidų įrengimui, bendrosioms, viešinimo išlaidoms, miškotvarkos projektų parengimui. Visi projektai bus įgyvendinami skirtinguose rajonuose – Druskininkų, Prienų, Klaipėdos, Šakių, Šiaulių, Molėtų, Švenčionių.
 
Parama pagal šią priemonę skiriama privačių miškų savininkams ir jų asociacijoms, taip pat savivaldybėms ir jų asociacijoms bei valstybinių miškų valdytojams. Tiesa, parama valstybinių miškų valdytojams teikiama tik tuo atveju, jei atliekami darbai, kuriems prašoma paramos, teiks naudą ir privačių miškų savininkams. Valstybinių miškų valdytojai tai turėjo pagrįsti projekto apraše ar kituose su paraiška pateiktuose dokumentuose.
 
Miško valda, į kurią investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise. Taip pat miško valda gali būti tik iš privačių asmenų nuomojama, valdoma panaudos ar kitais pagrindais ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo. Nuomos, panaudos sutartys turi būti įregistruotos VĮ Registrų centre. Valstybinių miškų valdos jų valdytojams turi priklausyti valdymo ar kitais įstatymų numatytais pagrindais.
 
Suprato priemonės naudą
 
Ir nors šiai priemonei dar nei karto nereikėjo sudarinėti prioritetinės eilės, t. y. surinktose paraiškose bendra prašoma paramos suma visuomet buvo mažesnė nei skirta lėšų, pastaruoju metu paraiškų teikimas suaktyvėjo. Urėdijos, tarpusavyje keisdamosi informacija, suprato šios priemonės naudą – paramos lėšų pagalba sutvarkyti miško keliai suteikia galimybę lengviau pasiekti miškus, kas turi tiesioginę įtaką urėdijų ekonominei veiklai.
 
Kompensuojama iki 60 proc. išlaidų
 
KPP priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Miškų infrastruktūros gerinimas“ paramos lėšomis kompensuojama dalis išlaidų, patirtų gerinant priėjimą prie miško žemės, plėtojant miško kelių su žvyro danga tinklą ir miško sausinimo sistemų (sausinimo grioviai, pralaidos, tiltai ir kt. sausinimo įrenginiai) įrengimą ir rekonstrukciją. Parama miško sausinimo sistemų įrengimo ir rekonstrukcijos projektams teikiama tik vietovėse, nepriklausančiose „Natura 2000“ tinklui. Taip pat finansuojamas miškotvarkos projekto parengimas, projekto viešinimo ir bendrosios išlaidos.
 
Tinkamos finansuoti pripažįstamos tik būtinos projektui vykdyti bei numatytos paramos sutartyje išlaidos, kurios padarytos įgyvendinant projektą ne anksčiau kaip nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Pareiškėjui gali būti finansuojamos išlaidos, patirtos iki paraiškos pateikimo NMA, tačiau jos turi būti padarytos ne anksčiau kaip prieš 1 metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ir tiesiogiai susijusios su projekto parengimu ir administravimu. Paramos lėšomis kompensuojama iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negali viršyti 690 560 litų.
 
Iš viso 2007-2013 metų laikotarpiui pagal veiklos sritį „Miškų infrastruktūros gerinimas“ skirta daugiau nei 10 mln. litų paramos. Nuo laikotarpio pradžios iki dabar pateiktos 27 paraiškos, o bendra prašoma paramos suma yra didesnė nei 7 mln. litų.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs