„Paprašius Venesuelos laikinajai vyriausybei ir opozicinių partijų „Vienybės“ platformai, besiderančioms su Venesuelos režimu, Jungtinės Valstijos imasi virtinės priemonių, kad paremtų jų sprendimą grįžti prie derybų stalo Meksike“, – sakė pareigūnas.
Jo teigimu, pagal vieną žengtą žingsnį JAV naftos kompanijai „Chevron“ leidžiama derėtis su Venesuelos valstybine naftos bendrove PDVSA dėl bet kokios būsimos veiklos Venesueloje sąlygų.
Venesuelos viceprezidentė Delcy Rogriguez socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė, kad šiuo sprendimu „Amerikos ir Europos naftos kompanijoms leista derėtis ir atnaujinti veiklą Venesueloje“.
Tačiau ji pridūrė, jog Venesuela siekia, kad šiuo žingsniu „prasidėtų kelias neteisėtų sankcijų, paveikusių visus mūsų gyventojus, visiško panaikinimo link“.
Minėtas JAV pareigūnas sakė, kad apie kitą sankcijų švelninimo žingsnį bus paskelbta netrukus.
Po trejų metų politinės aklavietės, kai ekonominės ir socialinės sąlygos Venesueloje drastiškai pablogėjo, Vašingtonas nori paskatinti N.Maduro režimą derėtis su jo oponentais.
Tarp jų yra opozicinės partijos ir Juano Guaido vadovaujama „laikinoji vyriausybė“, nuo 2019 metų beveik 60 valstybių, įskaitant JAV, pripažįstama teisėta Venesuelos vyriausybe.
Nors buvo užsitikrinusi tarptautinę paramą, J.Guaido stovykla nesugebėjo nušalinti N.Maduro.
JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad sankcijos švelninamos J.Guaido laikinosios vyriausybės prašymu, abiem Venesuelos krizės šalims sutarus grįžti prie derybų.
„Jungtinės Valstijos remia taikų ir suderėtą Venesuelos politinės, ekonominės ir humanitarinės krizės išsprendimą“, – sakė jis.
Abi Venesuelos stovyklos po pranešimo, vėliau antradienį, susitiko aptarti „planų ateičiai“.
Abiejų delegacijų vadovai – N.Maduro atstovaujantis Jorge Rodriguezas ir opozicijos komandos lyderis Gerardo Blyde – tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje jie vienas kitam spaudžia ranką, ir tą pačią žinutę: „Darbo susitikime dėl planų ateičiai. Meksiko dvasiai atgaivinti.“
Preliminarus bandymas
Venesuelos derybos yra įstrigusios nuo spalio, kai JAV sulaikė kolumbiečių verslininką Alexą Saabą (Aleksą Sabą), įtariamą plovus pinigus N.Maduro režimui.
Tačiau kovo mėnesį du JAV pareigūnai apsilankė Venesueloje, ir netrukus po to Karakasas paleido du sulaikytus amerikiečius. Tai pakurstė viltis, kad santykiai tarp abiejų šalių gali šiltėti ir kad bus galima atnaujinti vidaus politines derybas.
Minimas JAV pareigūnas pabrėžė, kad sušvelninus sankcijas „Chevron“ negalės pasiekti realaus susitarimo su PDVSA ar imtis darbų Venesueloje arba jos naudai. Šios šalies naftos sektorių labai varžo tarptautinės sankcijos.
„Nė viena šių spaudimo švelninimo priemonių nenulems režimo pajamų padidėjimo“, – sakė jis.
„Atitinkamai kalibruosime savo sankcijų politiką, kad didintume arba mažintume spaudimą remdamiesi ambicingais konkrečiais ir negrįžtamais rezultatais, įgalinančiais Venesuelos žmones spręsti dėl savo šalies ateities per demokratinius rinkimus“, – pridūrė pareigūnas.
JAV demokratų senatorius Bobas Menendezas, Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, griežtai kritikavo pasiūlymą Karakasui.
„Nepelnytos labdaros teikimas Maduro vien tam, kad jo režimas pažadėtų sėsti prie derybų stalo, yra pasmerkta strategija“, – sakoma B. Menendezo pareiškime.
JAV nuolaidomis „ignoruojami šalti, tvirti faktai apie Maduro režimą ir jo ankstesnį piktnaudžiavimą derybomis siekiant sustiprinti savo politines pozicijas“, pridūrė jis.