„Parex banka“ Komunikacijos ir rinkodaros vadovė Marita Ozolina–Tumanovska nurodo,
kad „NIF Lietuva“ darbuotojai dalyvauja aukcionuose prižiūrėdami, kad bankui įkeistas turtas nebūtų parduodamas per pigiai. Jeigu kaina nuslysta žemyn iki „NIF Lietuvai“ nepriimtino lygio, tuomet ji pati įsigyja turtą.
Numatyta, kad „Parex banka“ veiks iki 2017 metų, todėl „NIF Lietuva“, rūpindamasi jo perduotų kreditų administravimu, kasmet turi užtikrinti tam tikrus piniginius srautus.
„Parex banka“ nurodo, kad didžioji dalis jam įkeisto turto buvo nupirkta spekuliatyviniais tikslais, siekiant greito pelno. Šių objektų auditas parodė, kad didžioji jų dalis yra neužbaigti arba kelerius metus jau nenaudojami, todėl jų techninė būklė yra prasta.
Kita vertus, banko blogomis ir probleminėmis paskolomis jau dabar domisi kai kurie investuotojai, taip pat ir lietuviai. Tačiau bankas kol kas nėra nusiteikęs jų pardavinėti. Jis nurodo, kad, pavyzdžiui, Latvija pagrindiniams šio sektoriaus žaidėjams nėra pagrindinis ir geidžiamiausias taikinys. Esą potencialūs pirkėjai nori lengvai įsigyti paskolų ir vėliau parduoti įmonių turtą.
„Dėl to kyla klausimas – ar Latvija turi atiduoti veltui šiuos pinigus kitiems, jeigu “Parex banka„ turto valdymo grupė gali tai padaryti pati?“, – sako M.Ozolina–Tumanovska.
„Dėl bendrovės “NIF Lietuva„ bankas turi galimybę jam užstatytą nekilnojamąjį turtą laikyti tiek kiek reikia. Šalies ekonomikai pavojinga tik tai, kad bankas, kaip ir kiti jo konkurentai Lietuvoje, dabar jau tiesiogiai yra suinteresuotos nekilnojamojo turto kainų augimu, o ne stabilumu“, – sako Londono investicinės bankininkystės firmos „Ermgassen & Co“ Vilniaus biuro direktorius Kasparas Jurgelionis.
Jo teigimu, tai pasiekti galima keliais būdais – greitais burbulais arba ilgu ir pastoviu ekonomikos augimu.
BNS duomenimis, dviejų didžiausių Lietuvoje veikiančių komercinių bankų „Swedbank“ ir SEB banko iš nemokių klientų perimtą nekilnojamąjį turtą perperka specialios bendrovės, registruotose Nyderlanduose ir Liuksemburge.
