Už SGD terminalą balsavo 95, prieš - 1, susilaikė 9 parlamentarai. Prieš SGD terminalo projektą balsavo Julius Veselka.
„Iš principo tai pritariam SGD terminalui, nes jis sumažintų priklausomybę, atsirastų galimybė pirkti dujas tarptautinėse rinkose. Net neabejoju, kad terminalas jau turėjo būti šiandien, jei konservatoriai nebūtų išspardę ankstesnio projekto. Projektas neskaidrus, yra nereali terminalo pabaigimo data – 2014 metai, projektas pernelyg brangus, laivas pernelyg galingas“, – aiškino socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Socialdemokratas Rimantas Sinkevičus sakė turįs daug priekaištų projektui, tačiau siūlė pritarti SGD terminalui, kurį dar reikės smarkiai tobulinti.
„Šitoje srityje pirkimo, transportavimo, išdujinimo schema nėra iki galo sudėliota ir finansine prasme. Gaila, kad terminalas visgi netampa regioninis. Kadangi idėja patraukli ir galbūt duos tinkamą ekonominį efektą, teks taisyt“, - sakė R.Sinkevičius.
Jam, kaip ir Seimo nariui Petrui Gražuliui, kliuvo tai, kad SGD projekto finansavimui visas lėšas turės skirti Lietuva.
Julius Veselka kalbėjo, kad tai yra rusofobiška politika ir, pareiškęs, kad yra Rusijos šnipas, posėdžiui pirmininkavusio Algio Čapliko buvo paprašytas nevaryti Dievo į medį.
Aš esu Putino draugas, manau, man pavyktų susitarti dėl 25 proc. pigesnių dujų, – kalbėjo J.Veselka.
„Aš esu Putino draugas, manau, man pavyktų susitarti dėl 25 proc. pigesnių dujų. Aš esu Rusijos šnipas. (...) Siekiant gauti pigesnes dujas, tereikia liežuvį paploninti“, – sakė J.Veselka, abejojęs, ar, pastačius SGD terminalą, būtų galima gauti nors kiek pigesnes dujas.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis bandė atremti abejojančių SGD terminalo projektu parlamentarų kritiką ir sakė, kad yra sudarytos visos sąlygos SGD terminalui pasitarnauti viso regiono interesams, be to, jis yra būtinas siekiant dujų tiekimo alternatyvos.
„Tai ne tik vienintelė ir greičiausiai įgyvendinama dujų tiekimo alternatyva Lietuvai, tai ne tik esminė grandis visame regione. Tai projektas, kuris atitinka visus regiono valstybių interesus ir vyksta vykdant Europos Sąjungos direktyvas. Svarbiausia, Lietuvai tai suteikia galimybę būti šio proceso priekyje, šį procesą formuoti taip, kad Lietuvos interesai būtų užtikrinti. Šiandien Lietuvos interesai dujų sektoriuje yra pažeidžiami labiausiai, priešingu atveju Lietuva rizikuoja tapti ne tik pasyviu įkaitu, bet ir ilgam galėtų užmiršti bet kokią dujų tiekimo alternatyvą“, – sakė ministras.
Iki 2014 metų investicijos sieks 604 mln. Lt, pridėjus laivo nuomą po 2014 metų – 2,4 mlrd. Lt.
Iš 600 mln. Lt, reikalingų SGD projektui iki 2015 metų, 311 mln. Lt bus skirta kanalo gilinimui ir prieplaukai bei jos įrengimams, 293 mln. Lt – projekto valdymui, paleidimo darbams, vamzdynui. Į šią sumą neįtraukti magistralinio dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą tiesimo sąnaudos, kai kurie uosto gilinimo darbai.
SGD terminalo verslo plane rašoma, kad 2015-2025 m. periodu, kol laivas bus nuomojamas iš „Hoegh LNG“ Ltd., SGD laivo–saugyklos išlaikymo (veiklos) kaštai sudarys 180-200 mln. Lt. per metus. Šią sumą dengiant visiems Lietuvos gamtinių dujų vartotojams (3 – 3,5 mlrd. kubinių metrų per metus), gaunamas 5–7 ct už kubinį metrą tarifas (2–3 proc. nuo galutinės kainos).
2026–2039 m. periodu, kai laivas už likutinę vertę bus išpirktas iš „Hoegh LNG“ Ltd., SGD terminalo išlaikymo kaštai sumažės iki 120–140 mln. Lt per metus, kas atitinkamai gali sudaryti 3-5 ct už kubinį metrą tarifą (1–2 proc. nuo galutinės kainos).
Plaukiojančioji 170 tūkst. kubinių metų tūrio SGD saugykla su dujinimo įranga įsigyta 2012 metų kovo pradžioje pasirašius 10 metų nuomos sutartį su išpirkimo galimybe.
Plaukiojanti saugykla su dujinimo įrenginiu bus registruotas Bermuduose.
Įstatymu Lietuva įsipareigoja pirkti 25 proc. dujų iš SGD terminalo. Tokia taisyklė numatyta siekiant užkirsti kelią dabartiniam monopolistui „Gazprom“ sudaryti ilgalaikes sutartis su tiekėjais.
Kai tiekėjai pripras dirbti su SGD terminalu, šios nuostatos gali būti atsisakyta.
Lietuva taip pat ketina 25 proc. dujų pirkti iš „Gazprom“.
