– EUROSTAT duomenimis, birželio mėnesį Lietuvoje prekės ir paslaugos brango labiausiai Europos Sąjungoje. Birželį visoje ES metinė infliacija siekė 1,4 proc., o Lietuvoje šis rodiklis buvo kone tris kartus didesnis. Remiantis statistika, ES infliacijai įtakos turėjo apgyvendinimo paslaugų kainų augimas, atostogos ir tabakas. Kokias priežastis įžvelgiate Lietuvoje?
– Šiuo metu Lietuvoje infliacija kyla dėl kelių labai svarbių veiksnių Lietuvos ekonomikai. Pasižiūrėjus į kainas (kas labiausiai brango Lietuvoje), į akis iš karto krinta paslaugos. Jos Lietuvoje jau kurį laiką gana sparčiai brangsta. Tai vyksta dėl to, kad Lietuvoje kyla darbo kaštai.
Jei palygintume Lietuvą su euro zona, pastarojoje darbo kaštai (atlyginimai) kyla metiniu tempu, kuris siekia apie 1,5 proc. Lietuvoje atlyginimų kilimo tempas siekia apie 9 proc. Dėl tokio spartaus atlyginimų kilimo įmonės priverstos didinti galutines prekių ir paslaugų kainas. Tai labai akivaizdu paslaugų sektoriuje – įmonės nori apsaugoti savo pelningumą, todėl didina galutinę prekės arba paslaugos kainą. Todėl Lietuvoje infliacija daug didesnė negu visoje euro zonoje.
– Ar lengvatos šildymui panaikinimas galėjo būti viena pagrindinių priežasčių?
– Šildymo lengvatos panaikinimas – vienetinė priežastis. Tačiau kertinė priežastis, kodėl Lietuvoje auga infliacija, yra ne tokia. Grįžtant prie mano pavyzdžio, įmonės kelia tas kainas ir vartotojai, tai matydami bei bandydami įsidarbinti, prašo didesnio atlyginimo. Juk reikia kaip nors „apžaisti“ tas kylančias kainas.
Nedarbo lygis Lietuvoje kritęs į istoriškai žemą lygį, darbo rinka yra karšta. Todėl įmonės, norėdamos pasamdyti darbuotojų, turi mokėti didesnius atlyginimus.
– Latvijoje susiduriama panašiomis problemomis, bet Latvijoje ir Estijoje prekės ir paslaugos brango mažiau. Kodėl?
– Šiek tiek mažiau. Tačiau galima atkreipti dėmesį, kad pati infliacija Latvijoje ir Estijoje yra panaši. Nėra didesnė, bet panaši. Lietuvoje – 3,5 proc., Latvijoje – šiek tiek daugiau nei 3 proc., Estijoje – lygiai 3 proc. Taigi infliacija Baltijos šalyse panaši, nes atlyginimai šiose šalyse taip pat kyla panašiu tempu.
Galbūt tai kertinė priežastis. Galbūt mūsų suvokimas, kad kainos kyla labai sparčiai, taip pat įsiūbuoja infliacijos rodiklį. Kuo labiau žmonės tikisi infliacijos, tuo ta infliacija greitesnė. Daug kas paremta pačių žmonių, vartotojų ir įmonių vadovų lūkesčiais.
– Portalas 15min paskelbė straipsnį, kad daugiau nei 30 proc. per metus išaugusi alaus kaina Lietuvą iškėlė į kainų augimo lyderes visoje Europoje. Ar tokie pokyčiai gali būti dėl alaus?
– Lietuvoje kylančios alkoholio kainos irgi daro įtaką pagrindiniam infliacijos rodikliui. Kai nuo kovo mėnesio buvo pakeltas akcizas, pabrango alkoholis – brangstantis alkoholis taip pat prisideda prie galutinio infliacijos rodiklio. Bet bendrai Lietuvoje kyla kitos kainos ir tai galima labai aiškiai pamatyti paslaugų sektoriuje.