Prieš metus vykusioje Amerikos prekybos rūmų surengtoje verslo konferencijoje finansų ministras Vilius Šapoka žadėjo: „Tampa aišku, kad šiemet mes investuosime tokį patį kiekį ES investicijų, kaip ir, palyginus, per trejus praėjusius metus iš viso.“
Praėjo metai, tačiau pažadui ištesėti eurų pritrūko – tiek vertinant paramos gavėjus pasiekusias lėšas, tiek ir EK skaičiuojamas išmokas Lietuvai. Jei 2017-ųjų pabaigoje visų ES fondų išmokėtos lėšos siekė 1,66 milijardo eurų, tai per 2018-uosius ši suma padidėjo 1,08 milijardo, ir pasiekė 2,73 mlrd. eurų, rodo EK duomenys.
Šiuo metu Lietuva yra panaudojusi maždaug trečdalį ES lėšų, nors finansavimo laikotarpis baigiasi 2020-aisiais.
Tačiau Finansų ministerija ramina, kad sutartys pasirašomos, pinigai skirstomi, o Lietuva lėšų panaudojimui turi dar 5-erius metus – per juos pinigai bus leidžiami kokybiškai. Šiuo metu paskirtas finansavimas siekia jau du trečdalius visų ES lėšų.
„Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė dabartinį tempą vertina teigiamai – laiko dar yra, o ES lėšų panaudojimas geresnis nei anksčiau, nes „mažiau finansuojamos trinkelės“.
Daugiausiai išleistų pinigų – Užimtumo centrui, keliams, renovacijai
Įvairūs paramos prašytojai per kelerius metus sunešė apie 24 tūkst. įvairiausių paraiškų – dauguma jų yra itin smulkios, pvz., verslo paskolų palūkanoms finansuoti, mokslininko stažuotei paremti ir pan.
Tačiau daugiausiai ES lėšų skirta kelioms sritims.
Užimtumo tarnybai (anksčiau – Lietuvos darbo biržai) išmokėta daugiausiai paramos – 232 milijonai eurų pagal 18 priemonių: „Naujas startas“ (43,6 mln. eurų), „Nekvalifikuotų asmenų kompetencijų didinimas“ (41 mln. eurų), „Atrask save“ (25,6 mln. eurų) ir kitas, rodo esinvesticijos.lt vasario 11 d. duomenys.
Palyginimui – tai sudaro daugiau nei dešimtadalį visų ES fondų išmokėtų lėšų (2,15 mlrd. eurų). Be to, tai ne vienintelė institucija, kuri naudoja ES paramą šiai sričiai. Pavyzdžiui, įvairūs profesinio mokymo centrai jau yra gavę 39 milijonus eurų išmokų kitais projektais.
Antroje vietoje, nuo Užimtumo tarnybos atsilikusi vos vienu milijonu – Lietuvos automobilių kelių direkcija, jai išmokėtas 231 mln. eurų. Didžioji dalis šių pinigų 5 projektais nukreipti į transeuropinę magistralę „Via Baltica“ – kelio rekonstravimams jau išleista 115,6 mln. eurų. Kitas brangiausias direkcijos projektas – 32,3 mln. eurų kainavusi kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis plėtra.
Dviems Europos investicijų banko fondams skirti 200 milijonų eurų, jie finansuoja miestų plėtrą, daugiabučių atnaujinimą: „Jessica II Fondų fondui“ skirti 150 mln. Eur, taip pat 50 mln. eurų pasiekė „Rizikos pasidalijimo fondą“. Renovaciją finansuoja ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) – ji tam gavo apie 100 mln. eurų išmokas.
Per 300 milijonų eurų susirinko įvairios savivaldybės. Iš jų net 81,7 mln. eurų atriekta Vilniaus Vakarinio aplinkkelio projekto III etapui. Antras pagal dydį projektas – Klaipėdos daugiafunkcis sveikatingumo centras (12,6 mln. eurų išmoka), po jo – gatvių ir geležinkelio sankirtų rekonstrukcija Marijampolėje, kuriai išmokėta 11,9 mln. eurų.
Lietuvos kaimo plėtros programos, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra, išmokos pernai buvo 25 proc. mažesnės nei 2017-aisiais ir siekė 248 mln. eurų.
Finansų ministerija: nėra problemos
Lietuvai 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu, be žemės ūkio sričiai skirtų lėšų, skirta 6,7 milijardo eurų ES struktūrinių fondų lėšų, o investuota daugiau kaip 2 mlrd. Eur ES fondų lėšų, tai yra beveik trečdalis (31 proc.), skaičiuoja Finansų ministerijos Investicijų departamento Investicijų analizės skyriaus vedėja Vaida Žukauskaitė.
„Didžioji dauguma 2014–2020 m. laikotarpiui skirtų lėšų jau yra suplanuotos projektams, t.y. projektai šiuo metu vykdomi. Lietuva ES fondų lėšomis finansuojamus projektus gali įgyvendinti ir ES fondų lėšas investuoti iki 2023 m. pabaigos. Taigi, ES lėšoms investuoti turime dar 5-erius metus“, – nuramina V.Žukauskaitė.
Ji pažymi, kad ES fondų investicijos Lietuvoje per 2018 m. išaugo 70 proc. – pernai investuota 736 mln. eurų, be žemės ūkio srities. O finansų ministro pažadą pateisina Europos Komisijai deklaruotos išlaidos (936 mln. eurų), kurios iš tiesų didesnės nei per ankstesnius trejus metus (869 mln. eurų).
„Šiuo metu didžioji dalis Lietuvai skirtų lėšų yra jau suplanuotos, investavimo etapas įsibėgėjęs, todėl nematome prielaidų, kodėl per ateinančius 5-erius metus šios investicijos galėtų būti nepanaudotos. Investicijų kokybė yra ir išliks vienas pagrindinių ES fondų lėšų investavimo principų ir kriterijų, prielaidų ar priežasčių kokybiniams ES investicijų reikalavimams mažinti nematome“, – patikina Finansų ministerijos atstovė.
Lėtesnė pradžia – dėl reformų
Finansų ministerija pripažįsta, kad ES lėšų investavimo tempas finansavimo laikotarpio pradžioje buvo lėtesnis – daugiau dėmesio buvo skiriama investicijų kokybei ir veiksmingumui jas planuojant.
„Keliuose sektoriuose buvo inicijuotos esminės reformos – pvz., IT infrastruktūros konsolidavimas, sveikatos apsauga, švietimas. Siekiant didesnio ES investicijų poveikio ir efektyvumo investicijos turėjo būti suderintos su inicijuotomis reformomis, todėl prieš priimant sprendimus investuoti ES lėšas turėjo būti pasirengta minėtoms reformoms“, – sako V.Žukauskaitė.
Ji pažymi, kad Lietuva pagal investavimo spartą gerokai viršija ES vidurkį, pastaraisiais metais augantis investavimo tempas suteikia pagrįsto optimizmo.
„Didžiausias iššūkis yra išlaikyti investicijų kokybę, drauge palaikant reikiamą investavimo tempą. Pažymėtina ir tai, kad finansavimo laikotarpio pirmoje pusėje investuoti santykinai nedaug lėšų yra normalu, nes pradžioje laikotarpio investicijos yra planuojamos, rengiami investiciniai projektai, atliekami viešieji pirkimai ir tik antroje laikotarpio pusėje įvyksta didesnis ES lėšų investavimo proveržis“, – aiškina V.Žukauskaitė.
Vienas ES euras žada 2,4 euro grąžą
Finansų ministerija patikina, kad vienas investuotas ES fondų euras atneša grąžą, kuri 2030 metais bus lygi 2,4 euro.
„ES investicijų nauda yra nuolat matuojama – vertinamas bendras investicijų makroekonominis poveikis BVP, užimtumui, eksportui. Prognozuojama, kad ES fondų investicijos 2015–2020 m. laikotarpiu lems vidutiniškai 0,9 proc. punkto didesnį metinį nominalaus BVP augimą“, – sako V.Žukauskaitė.
Ji pažymi, kad daugelis projektų įgyvendinami sėkmingai.
„Dėl ES investicijų įgyvendinto RAIN projekto Lietuva turi vieną geriausių ir sparčiausių internetų pasaulyje. ES investicijos smarkiai prisidėjo prie spartaus lazerių pramonės vystymosi Lietuvoje. Lietuvos įmonės šiuo metu užima pasaulio mikroapdirbimui ir diagnostikai skirtų prietaisų rinkos lyderių pozicijas“, – vardija V.Žukauskaitė.
Anot jos, Vilniaus vakarinis aplinkkelis viršijo apkrovimo lūkesčius ir prognozes – čia per parą pravažiuoja 51,9 tūkst. automobilių, todėl buvo sumažinti srautai kitomis gatvėmis.
„Luminor“ analitikė: įspūdis geresnis nei ankstesniu laikotarpiu
„Luminor“ vyr. analitikė I.Genytė-Pikčienė patikina, kad šiuo metu, kai Lietuvos ekonomika lėtėja, ES parama bus itin reikšminga Lietuvai. Trečdalio lėšų įsisavinimas, anot jos, yra geras rodiklis, turint omenyje, kad dar 5-erius metus pinigus galėsime naudoti.
„Lietuva jau išmoko pirmojo ciklo pamokas, ir įsisavinimas vyksta daug sklandžiau. Pirmajame programavimo cikle viskas buvo palikta paskutinei minutei ir dar užsitęsė po 2014-ųjų metų, o šiuo metu panašu, kad taip nėra. Aišku, pradžia lėtesnė, nes dar buvo stengiamasi įsisavinti praėjusio ciklo lėšų, todėl 2015–2020 m. ciklo lėšų įsisavinimas įsibėgėjo vėliau. Tačiau pastaraisiais metais jis vyksta gana sparčiai ir prisideda prie ekonominės naudos ir verslo ciklo apogėjaus“, – vertina I.Genytė–Pikčienė.
Anot jos, „nemažinant pulso“ Lietuva sėkmingai pasinaudos ES lėšomis.
„Ekonomika po truputėlį praranda pagreitį ir ateinančių metų perspektyvoje augimas, panašu, kad bus lėtesnis. Struktūrinė ES parama bus labai svarbi, nes ji bus stabilumo elementas – jei ciklinis ekonomikos augimas išsikvėps, būtent struktūrinė parama bus ta sritis, į kurią atsisuks visos ekonominės veiklos, ieškodamos finansavimo, impulso ir sparčios veiklos tęstinumo“, – sako I.Genytė–Pikčienė.
Ji patikina, kad šiuo metu ES paramos naudojimas sukuria geresnį įspūdį nei anksčiau.
„Anksčiau lėšos buvo įsisavinamos toli gražu iki efektyvumo – per daug buvo skiriama pinigų į trinkeles ir į kelius ir per mažai į tą tokį ekonominės struktūros pokytį, kurio Lietuvai šiuo momentu labai reikia“, – sako analitikė.
Svarbu nepramiegoti vidutinių pajamų spąstų
I.Genytė–Pikčienė pabrėžė, kad pasirinktos ES lėšų investicijų sritys yra teisingos, tačiau itin svarbu pasiekti investicijų efektyvumo.
„Lietuva dabar išgyvena itin pavojingą raidos etapą, kai šalis patenka į vadinamuosius vidutinių pajamų spąstus, ir Lietuva yra priartėjusi prie tos pilkosios ribos“, – sako analitikė.
Vidutiniais pajamų spąstais vadinama būsena, kai išaugę darbo kaštai ir prarastas konkurencingumas sustabdo spartų ekonomikos augimą.
„Iš tikrųjų tai ryškėja žiūrint į darbo rinkos tendencijas ir darbo kaštų augimo tendencijas. Tokiu modeliu, kokiu Lietuva vystėsi iki šiol, toliau vystytis negalėsime“, – sako I.Genytė–Pikčienė ir paaiškina, kad mažos pridėtinės vertės veiklos gali tapti nebekonkurencingos.
ES lėšos būtent ir turėtų padėti spręsti šią problemą.
„ES struktūrinės paramos tikslas šiuo etapu būtent ir turėtų mažinti Lietuvos priklausomybę nuo žemos pridėtinės veiklų įtakos bei padėti įgauti daugiau konkurencingumo, labiau orientuotis į nišinę gamybą, į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą, robotizuoti, optimizuoti ir efektyvinti gamybos ir paslaugų teikimo procesus. Taip Lietuva galėtų tapti konkurencinga žaidėja, pretenduoti į ilgalaikę ir tvarią plėtrą, konkuruoti naujoje lygoje – su Vakarų valstybėmis“, – sako I.Genytė–Pikčienė.
Anot jos, dabartinės ES lėšų investicijos į žmogiškąjį kapitalą, optimizavimą, modernizavimą, padeda išgyventi struktūrinį ekonomikos pokytį.
„Panašu, kad dar liko ir trinkelių projektų, čia savivaldybės išlaiko savo aktyvumą, bet vis tiek tikimės, kad su savivaldos rinkimais nauji vėjai pūstelės, ir bus žengiama pažangesnių savivaldybių pėdomis. (…) Anksčiau pamatėme, kad naujos trinkelės ir panašūs projektai gyventojų skaičiaus nepadidina, ir kol ekonominis pulsas nebus didinamas, tol savivaldybė bus pasmerkta merdėti. Norėtųsi brandesnio požiūrio ir iš savivaldos“, – vertina I.Genytė–Pikčienė.
Ir geras projektas kartais sužlunga
Viešai būta nemažai kritikos, kad ES pinigai naudojami neveiksmingai. Pavyzdžiui, pastaruoju metu kritikos sulaukė Kauno klinikų įsigytas gama peilis, kuriam iš ES fondų lėšų skirta 7,7 mln. eurų, o 3,7 mln. eurų jau yra išmokėti. Kritikuotas ir 25,6 mln. eurų ES lėšų pareikalavęs Užimtumo tarnybos projektas „Atrask save“ ar kiti ES lėšomis finansuojami mokymai.
Pasak V.Žukauskaitės, ES investicijos valdomos net keliais lygmenimis: pradedant ministerija ar regiono plėtros tarnyba, vėliau agentūros, projekto vykdytojo, ir, galiausiai, tiekėjo lygmeniu.
„Projektų rezultatai priklauso ne tik nuo planavimo etape priimtų sprendimų, bet ir nuo projekto įgyvendinimo kokybės. Pavyzdžiui, apgalvota ir pagrįsta investicija į mokymus gali sužlugti paskutiniame lygmenyje, kai mokymų tiekėjas neužtikrina konkretaus mokymo kokybės. Arba dar iki projekto sutarties sudarymo, jei investicijų projekte nepakankamai įvertinamos kitos sprendimų alternatyvos ir vėliau pasirinktą būdą jau sunku pakeisti“, – sako V.Žukauskaitė.
Ji patikina, kad visais lygmenimis vykdoma rizikų analizė ir imamasi prevencijos ar bandoma taisyti, jei kas pakrypsta ne ta linkme.
„Prieš pradedant įgyvendinti infrastruktūrinius projektus yra atliekama alternatyvų analizė, kuri padeda pasirinkti optimalų projekto įgyvendinimo būdą. Taip pat pradėtas taikyti investicinio požiūrio metodas, kuris leidžia įvertinti ne tik infrastruktūrinių, bet ir socialinių investicijų atsiperkamumą ir poveikį“, – sako A.Žukauskaitė.
Finansų ministerijos atstovė patikina, kad ES fondų lėšų investavimas Lietuvoje planuojamas labai tikslingai, ir didelis dėmesys skiriamas investicijų efektyvumui, kokybei, tvarumui.
