Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų Europos grupės vertinime Lietuva šiemet krito iš septintos vietos į aštuntą tarp 34 šalių, skelbiama 2023 metų „Basel Anti-Money Laundering index“ ataskaitoje.
Latvija pasaulyje užima 21 vietą, ji įvertinta 4 taškais (2022 metais – 18 vieta, 3,96 taško), o Europoje – 17 vietą (15 vieta). Estija tiek Europos, tiek pasaulio vertinime užima trečią vietą su trimis taškais (2022 metais ji nebuvo vertinta, nes vertinimui neužteko duomenų).
Geriausiai tiek pasaulio, tiek ES ir Vakarų Europos regionuose įvertintos Islandija (2,87 taško) ir Suomija (2,96 taško). Prasčiausiai Europoje įvertinta Bulgarija – ji buvo paskutinėje vietoje (5,16 taško), o pasaulyje – 78 vietoje.
-
G.Skaistė: Lietuva turi visus privalumus, reikalingus naujai europinei AML agentūrai įsikurti Vilniuje
-
V.Markevičienė: pinigų plovimo prevencijos srityje svarbu didinti pasitikėjimą tarp institucijų ir rinkos dalyvių
-
Tarptautinė kovos su pinigų plovimu organizacija įtraukė Bulgariją į „pilkąjį sąrašą“
ES ir Vakarų Europos šalys įvertintos vidutiniškai 3,96 taško, pasaulio – 5,31 (2022 metais – atitinkamai 3,97 ir 5,25 taško).
Anot ataskaitos, santykinai žema regiono vidutinė rizika nereiškia, kad visose ES ir Vakarų Europos šalyse pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika žema – šalys turi itin didelių skirtumų.
„Santykinai žemas regiono vidutinis rizikos taškas slepia didelius skirtumus tarp šalių, ypač pagal pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo sistemų kokybę. Daugelyje šalių AML/CFT (kovos su pinigų plovimu, kovos su terorizmo finansavimu – BNS) priežiūra, prevencinės priemonės ir tikrosios nuosavybės skaidrumo sistemos yra veiksmingos“, – teigiama ataskaitoje.
Aukščiausią poziciją tarp pasaulio valstybių Lietuva užėmė 2018 metais – tuomet ji buvo įvertinta 3,12 taško ir užėmė trečią vietą pasaulyje ir Europoje. Estija tuomet užėmė antrą vietą (2,73 taško), Latvija – 13 vietą (3,98 taško). 2018 metais vertintos 129 šalys.
„Basel AML Index“ yra nepriklausomas kasmetinis reitingas, vertinantis pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikas pasaulyje. Jis skelbiamas nuo 2012 metų ir apima 17 viešai prieinamų informacijos šaltinių duomenis, pavyzdžiui, Tarptautinės kovos su pinigų plovimu organizacijos (angl. Financial Action Task Force), Pasaulio banko ir Pasaulio ekonomikos forumo duomenis.
Vertinant šalių riziką apžvelgiamos penkios sritys: pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo sistemos kokybė, korupcija, finansinis skaidrumas ir standartai, viešasis skaidrumas ir atsakomybė, teisinės ir politinės rizikos.
Vertinime surikiuotos tik tos teritorijos, kurių situaciją įvertinti pakanka duomenų. Šalys vertinamos nuo didžiausios rizikos – 10 taškų – iki žemiausios – 0 taškų.
