Ekonomistai įspėja, kad dėl šių priemonių pabrangs JAV gaminamų prekių žaliavos, o vartotojams teks brangiau mokėti už importuojamas prekes. Tačiau tuo atveju, jeigu kitos šalys imsis atsakomųjų priemonių, pasekmės gali būti kur kas didesnės.
Kaip prasideda pasaulinis prekybos karas?
Vienašališkas D.Trumpo sprendimas plieno importui nustatyti 25 proc. muitą, o aliuminio importui – 10 proc. muitą, beveik neabejotinai paskatins JAV prekybos partnerius imtis atsakomųjų priemonių. Neabejojama ir dėl to, kad bus pateiktas skundas Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
Europos Sąjunga (ES) jau paskelbė, kad rengia atsakomąsias priemones, kurios bus taikomos JAV produktams, įskaitant „Harley-Davidson“ motociklus, burboną ir „Levi's“ džinsus.
„Nesėdėsime sudėję rankų, kai kyla grėsmė Europos pramonei ir darbo vietoms“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude Junckeris.
Kinija pareiškė, jog imsis „būtinų priemonių“, kad apgintų savo eksportuotojus. Be to, Pekinas pradėjo antidempingo tyrimą dėl JAV sorgo importo ir leido suprasti, kad gali nustatyti priemones, kurios bus taikomos iš JAV įvežamoms sojos pupelėms.
„Oxford Economics“ ekspertas Gregory Daco pažymėjo, jog taip pat yra rizika, kad apribojimus plieno importui gali nustatyti kiti ūkiai, kaip antai Europos Sąjunga, kad metalas, kuris priešingu atveju būtų eksportuotas į Jungtines Valstijas, neužtvindytų jų rinkų.
Kokį poveikį tai daro pasaulio ekonomikai?
Prekyba svariai prisideda prie pasaulio ekonomikos augimo ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra ne kartą įspėjęs, kad protekcionistinė politika gali sukelti grėsmę pasaulio ūkio atsigavimui.
„Importo apribojimai, apie kuriuos paskelbė JAV prezidentas, gali sukelti žalą ne tik už JAV ribų, bet ir pakenkti pačiai JAV ekonomikai“, – penktadienį pareiškė TVF atstovas spaudai Gerry Rice.
Apie tai, kad muitai nėra tinkamas būdas spręsti prekybos klausimus, šią savaitę įspėjo ir naujasis Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome Powellas.
Jis pareiškė, kad „prekyba daro teigiamą grynąjį poveikį“ JAV ekonomikai, o „muitų taikymas nėra geriausias sprendimas...“.
Ekonomistai sako, kad poveikis priklausys nuo to, kokių atsakomųjų priemonių imsis kitos šalys.
„Šių muitų ekonominis poveikis makroekonominei aplinkai daug priklausys nuo to, ar jie pakenks verslo ir namų ūkių pasitikėjimui“, – pareiškė Mickey Levy iš „Berenberg Capital Markets“.
Anot jo, „kokia bebūtų priežastis, sprendimas įvesti šiuos muitus rodo blogą ekonominę politiką. Be to, pasirinktas netinkamas laikas.“
Pasak G.Daco, muitų poveikis JAV ekonomikos augimui gali pasireikšti labai greitai, ypač tuo atveju, jeigu atsakomųjų priemonių imsis daug šalių.
Vartotojai: laimėtojai ar pralaimėjusieji?
Nustačius muitus importuojamiems produktams, gali pakilti kainos daugelyje sektorių. Pavyzdžiui, Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ jau įspėjo, kad jos automobilių kainos gerokai pakils, jeigu ji nebegalės importuoti pigaus plieno, kurį naudoja savo JAV gamyklose.
Dėl to sutriks vartojimas, o tai kels riziką JAV ekonomikos augimui, kurį paprastai skatina būtent namų ūkių vartojimas.
G.Daco pažymėjo, kad JAV gamyklos gali padidinti plieno ir aliuminio gamybą šalyje, tačiau toks plienas ir aliuminis bus brangesnis negu importuojamas, „taigi didesnių vidaus gamybos sąnaudų poveikis bus perduotas vartotojams“.
Ar prekybos karas palankus Jungtinėms Valstijoms?
JAV žemės ūkio grupės pasmerkė naujas protekcionistines priemones ir pažymėjo, kad šalies prezidentas, norėdamas apginti plieno ir aliuminio gamintojus, atvėrė kelią atsakomiesiems veiksmams, kurie gali itin pakenkti kitiems sektoriams, kaip antai žemės ūkiui.
Grūdų augintojai dabar nuogąstauja, kad Kinija galėtų apmokestinti jų sojos eksportą.
Persvarstyti planus dėl muitų Baltuosius Rūmus taip pat ragina skardinių gamintojai, verslo grupės ir kiti pramonės sektoriai.
2002 metais tuometinis prezidentas George W.Bushas nustatė plieno muitus, kurie galiojo tik kiek ilgiau nei 18 mėnesių. Ekonomistų skaičiavimais, per tą laikotarpį JAV buvo prarasta apie 200 tūkst. darbo vietų.
