Vidiniame dokumente, kurį pamatė BBC atstovai, teigiama, jog globalizacijos padariniai išsivysčiusioms ekonomikoms dažnai netolygūs ir galėjo lemti augančią atlyginimų nelygybę.
Bankas, teikiantis paskolas besivystančioms šalims, taip pat teigia, kad išlaidos prisitaikymui prie globalizacijos, pavyzdžiui, padedant darbo netekusiems žmonėms, buvo didesnės, nei tikėtasi.
„Girdžiu juos sakant, kad jų gyvenimas nėra geresnis nei jų tėvų, o jų vaikų neatrodo būsiantis geresnis nei jų“, – sakė J.Kimas.
Pasaulio banko vadovas Jimas Kimas BBC tikino suprantantis, kodėl išsivysčiusiose šalyse žmonės yra pikti nepaisant fakto, kad laisvoji prekyba buvo vienas iš galingiausių ūkio ir gerovės augimą skatinančių veiksnių.
„Girdžiu juos sakant, kad jų gyvenimas nėra geresnis nei jų tėvų, o jų vaikų neatrodo būsiantis geresnis nei jų“, – sakė J.Kimas.
„Taigi, tai kelia susirūpinimą, tačiau reikia turėti tvirtesnes socialinės apsaugos sistemas, kad būtų užtikrintas saugumas. Ir taip pat gauti įgūdžius, būtinus darbams ateityje“, – pažymėjo Pasaulio banko atstovas.
J.Kimas pridūrė, kad dėl penktadalio išnykusių darbo vietų išsivysčiusiose šalyse galima kaltinti prekybą, dėl likusios dalies – automatizaciją ir naujų įgūdžių poreikį.
Pasaulio banko ekonomistų parengtame dokumente teigiama, kad „prekyba padarė didelę įtaką kurdama darbus ir didindama pajamas išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir besivystančiose rinkose“.
Tačiau taip pat pabrėžiamos ir laisvosios prekybos sukurtos problemos.
„Nors prekyba ir galėjo prisidėti prie augančios nelygybės aukšto gyvenimo lygio šalyse, tačiau tai taip pat lėmė ir technologiniai pokyčiai bei institucijų, gynusių darbuotojų interesus, silpnėjimas“, – rašoma dokumente.
Tiesa, J.Kimas pažymi, jog jeigu turtingiausios šalys vėl įvestų prekybinius barjerus, būtų daug sunkiau pasiekti pergalę kovoje su skurdu dėl žymiai sumažėsiančio pasaulinės ekonomikos augimo.
