Po Rusijos invazijos, dėl kurios milijonams žmonių teko palikti savo namus, Ukrainos ekonomika patyrė daug smūgių, įskaitant „gamybos pajėgumų niokojimą, žalą žemės ūkio paskirties žemei ir darbo jėgos pasiūlos sumažėjimą“, rašoma atnaujintoje Pasaulio Banko Europos ir Centrinės Azijos ekonomikos apžvalgoje.
Banko skaičiavimais, dėl karo savo namus teko palikti daugiau kaip 14 mln. žmonių.
Atsigavimui ir atstatymui reikės mažiausiai 349 mlrd. JAV dolerių (349,9 mlrd. eurų), o ši suma daugiau kaip pusantro karto viršija Ukrainos prieškario ekonomikos dydį, rašoma apžvalgoje.
Gerokai sumažėjus tiekimui iš Rusijos, pasaulyje smarkiai pakilo maisto ir energijos kainos, ir Pasaulio bankas pažymi, kad dėl besitęsiančio karo prastėja ir apžvelgiamo regiono besivystančios bei besiformuojančios ekonomikos šalių atsigavimo po pandemijos perspektyvos.
„Tuo pat metu išgyvenamos karo Ukrainoje, besitęsiančios pandemijos ir maisto bei degalų kainų šuolio krizės skaudžiai primena, kad vyriausybėms reikia būti pasirengusioms valdyti didžiulius ir netikėtus sukrėtimus“, – pareiškė Pasaulio banko viceprezidentė Europos ir Centrinės Azijos regionui Anna Bjerde.
Apžvalgoje rašoma, kad naftos, dujų ir anglių kainos pasaulyje kilo nuo 2021 metų pradžios, tačiau po Rusijos invazijos pradžios jos „šovė į viršų“ ir pakėlė infliaciją „į dešimtmečiais regione nematytus lygius“.
Tai ypač skaudžiai atsiliepia šalims, kurios yra priklausomos nuo energijos importo, ir „šalims, glaudžiai susijusioms su ES energijos rinkomis“, pažymėjo Pasaulio bankas ir patarė šalims pasirengti galimam energijos išteklių deficitui.
Banko vertinimais, apžvelgiamo regiono bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 0,2 proc., o 2023 metais paūgės 0,3 proc., bet ekonominis aktyvumas „kitąmet tebebus smarkiai nuslopęs“.
