250 tūkst. eurų per metus uždirbančio asmens pajamoms vidutiniškai pritaikomas 17,3 proc. efektyvus mokesčių tarifas, o 25–50 tūkst. eurų pajamoms – 17,9 proc. Tiesa, tokių asmenų nėra labai daug.
Tik 5 proc. mokesčių mokėtojų nurodo pajamas, didesnes nei 50 tūkst. eurų per metus, tai reiškia, kad 95 proc. žmonių uždirba mažiau.
Pavyzdžiui, nedidelė grupė asmenų Lietuvoje, kurie yra įmonių savininkai ir kartu tų įmonių darbuotojai, stengiasi sau mokėti mažesnius atlyginimus ar netgi apskritai minimalią algą, o likusią dalį gauna iš dividendų, kadangi jie yra mažiau apmokestinami.
Pasaulio banko fiskalinis ekonomistas Thiago De Gouvea Scotas de Arruda teigė, kad nors tai nėra neteisėta, tai neatitinka mokesčių sistemos dvasios.
„Šie žmonės gali pasirinkti, kaip mokėti sau. Jie dirba ir yra savininkai, taigi gali išsimokėti arba dividendus, arba atlyginimus. Jeigu žiūrėtume į duomenis, matome, kad tai – nieko neteisėto, tačiau tai prieš mokesčių sistemą. Maža tikimybė, kad realus rinkos atlyginimas tokiems asmenims yra minimali alga“, – kalbėjo jis.
Pasaulio banko atstovai siūlo šią problemą spręsti nediskriminuojant asmens pagal pajamų rūšį – pajamos iš visų šaltinių turėtų būti susumuojamos ir tik tuomet apmokestinamos progresiniu tarifu. Išimtis tokiu atveju būtų taikoma dividendams, siekiant išvengti dvigubo apmokestinamo, nes įmonės jau moka valstybei pelno mokestį.
Pristatydamas tyrimą Pasaulio banko mokesčių ekspertas Munawer Khwaja teigė, kad šiandien Lietuvoje egzistuojančios 72 mokesčių klasės yra tikras „košmaras“ ne tik mokesčių sistemos administratoriams, bet ir patiems Pasaulio banko ekspertams, atlikusiems simuliacines analizes.
Ekspertas teigė, kad tokia tvarka pažeidžia neutralumo principą. „Jis yra būtinas gerai mokesčių sistemai – ir jūs to Lietuvoje neturite. Doleris M.Zuckerbergui nereiškia nieko, o vargšam reiškia labai daug. Pajamos yra mažiau reikšmingos esant viršuje“, – kalbėjo M.Khwaja.
„Tokia sistema skatina galvoti, pagal kokią kategoriją pateikti mokesčius“, – pridūrė jis.
Kritikos skambėjo ir įmonėms taikomo pelno mokesčio adresu – Pasaulio banko atstovų teigimu, dabar taikomas lengvatinis mokesčių tarifas smulkioms įmonėms (5 proc., jei pajamos neviršija 300 tūkst. eurų; ne daugiau nei 10 darbuotojų) neskatina jų augti, o kaip tik „likti mažiems“, net jei tai reiškia gudravimą.
„Tokios įmonės nusprendžia likti žemiau [300 tūkst. eurų pajamų] slenksčio. Jeigu žiūrime į vienerius metus, įmonės kurios yra labai netoli tos ribos, stengiasi prie jos ir likti, augimas siekia apie 0 proc.“, – kalbėjo T.De Gouvea Scotas de Arruda.
M.Khwaja pristatymo pradžioje teigė, kad tokia mokesčių sistema neleidžia bendrovėms augti ir yra iš dalies kaltininkė produktyvumo augimo, matomo pastaruosius keliolika metų, sumažėjimo.
2002–2008 m. produktyvumo augimas siekė vidutiniškai 11 proc., o 2009–2017 m. – 5,2 proc.
„Idealu būtų turėti vieno tarifo sistemą. 15 proc. yra gana žemas lygis, lyginant Europos mastu, tačiau jei norite turėti vieną tarifą, turėtumėte turėti 15 proc.“, – sakė M.Khwaja.
