Jo teigimu, Kinijos reguliavimo institucijos pasinaudojo tuo, kad rinkos atidžiai stebėjo referendumo Didžiojoje Britanijoje rezultatus, ir kitais įvykiais, kad nepastebimai susilpnintų nacionalinę valiutą.
Iš viso per pastaruosius metus juanis JAV dolerio atžvilgiu atpigo 4 proc.
Pavyzdžiui, birželio 23-ąją – referendumo Didžiojoje Britanijoje dieną – pagrindinis juanio keitimo kursas buvo sumažintas 1 proc. – labiausiai nuo 2015 metų rugpjūčio, kuomet tokia priemonė pasaulio akcijų rinkose buvo sukėlusi griūtį.
Iš viso per pastaruosius metus juanis JAV dolerio atžvilgiu atpigo 4 proc., o pagrindinių valiutų krepšelio atžvilgiu – 7 procentais.
„Visų pirma, juanio devalvavimas gali būti besitęsiančio antro didžiausio pasaulio ūkio silpimo požymis, – pareiškė M. Arone, kurį cituoja agentūra „MarketWatch“. – Tai gali būti bandymas paremti lėtėjantį BVP augimo tempą dirbtinai padidinant eksportą.“
Be to, mažindama valiutos kursą, Kinijos valdžia bando sušvelninti situaciją dėl milžiniškos verslo skolos, kuri siekia net 160 proc. BVP, o šis rodiklis yra didesnis nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. 2015 metais 44 proc. naujos skolos buvo panaudoti seniems įsiskolinimams padengti.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimais, galimi nuostoliai dėl Kinijos įmonėms išduotų paskolų negrąžinimo gali viršyti 7 proc. šalies BVP, o „McKinsey“ ekspertai mano, kad tuo atveju, jeigu padėtis nesikeis, iki 2019 metų šis rodiklis padidės iki 15 procentų.
Valiutos silpninimas taip pat iš dalies gali būti panaudotas siekiant mažinti kapitalo nutekėjimo, kurio baiminasi investuotojai, rodiklius. „Goldman Sachs“ analitikų skaičiavimais, kapitalo nutekėjimas iš žemyninės Kinijos dalies į Honkongą nuo 2015 metų rugsėjo sudarė 170 mlrd. JAV dolerių, t. y. buvo pusantro karto didesnis negu rodo oficialūs statistiniai duomenys.
