Iki šiol Vašingtonas ir Pekinas įvedė daugiau kaip 360 mlrd. JAV dolerių vertės importo muitų vienas kito prekėms.
Dviejų didžiausių pasaulio rinkų konflikto padarinius jaučia ne tik pačios šalys, jų ekonomika, bet ir Europos Sąjungos valstybės.
ES Prekybos rūmai Kinijoje šią savaitę paskelbė metinę tyrimų ataskaitą, kuri atskleidė, kad pastarieji metai ES įmonėms, veikiančioms Kinijoje, buvo sunkūs. Tam įtakos turėjo lėtėjančios gamybos apimtys, augantys atlyginimai ir, žinoma, tarp JAV ir Kinijos vykstantis prekybos karas.
15min domėjosi, kokią įtaką JAV ir Kinijos konfliktas turi lietuviškoms įmonėms, dirbančioms su Kinija.
-
JAV rengiasi didinti muitus 300 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos
-
Trumpas ragina centrinį banką padėti JAV laimėti prekybos karą su Kinija
-
D.Trumpas atidėjo muitų automobiliams iš Europos ir Japonijos įvedimą 6 mėnesiams
-
ES įmonės jaučiasi patekusios į JAV ir Kinijos prekybos karo „kryžminę ugnį“
Sunkiau vykdyti verslą
53 proc. apklaustų ES įmonių, veikiančių Kinijoje, teigė, kad verslą vykdyti sunku, prieš metus taip teigė 48 proc. respondentų.
Daugiau nei trečdalis apklaustų ES įmonių teigė, kad jų veiklą JAV ir Kinijos konfliktas paveikė neigiamai. Kinijos ekonomikos sulėtėjimas buvo įvardytas kaip didžiausią susirūpinimą keliantis klausimas.
Nors kol kas tik 6 proc. įmonių savo veiklą perkėlė arba ketina perkelti į kitas Azijas ar Europos šalis, tačiau bet koks įtampos padidėjimas gali šį skaičių padidinti.
Be to, apklausos rodo, kad auga Kinijos, kaip novatoriškos šalies, įvaizdis ES įmonių akyse. 2019 m. taip manė 38 proc., o 2016 m. vos 15 proc. apklaustųjų.
Mato nišą plėstis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Lietuvos-Kinijos verslo tarybos pirmininkas Arijandas Šliupas sako, kad JAV ir Kinijos kontekste, kai viena rinka traukiasi, atsiveria kita, Lietuva galėtų išnaudoti savo potencialą.
„Kinija jau kurį laiką demonstruoja labai didelį norą plėsti prekybinius ryšius su Europa. Aš manau, kad bendrai Lietuvai, kaip šaliai, yra galimybės kartu su Kinija kurti bendrus verslus ir išnaudoti Lietuvą kaip platformą Kinijai plėstis į ES rinką“, – kalbėjo jis.
Kinija jau kurį laiką demonstruoja labai didelį norą plėsti prekybinius ryšius su Europa, – sakė A.Šliupas.
A.Šliupas akcentavo Lietuvos patrauklumą technologijų srityje, kalbėjo apie finansinių technologijų įmones bei galimybės pritraukti plyno lauko investicijas iš Kinijos.
„Tai yra galimybių langas, kuris, žinoma, nėra amžinas. Reikia suprasti, kad Lietuva nėra vienintelė šalis, norinti sukurti tam tikras naujų verslų galimybes. Mes konkuruojame su kitomis ES šalimis“, – dėmesį atkreipė jis.
Lietuvos ir Kinijos forumo pirmininkas Mindaugas Reinikis pažymėjo, kad siekiant įsilieti į Kinijos rinką investuotojams iš Lietuvos reikėtų su kažkuo kooperuotis.
„Tam, kad apskritai tokio dydžio šalis kaip Lietuva pasiektų sėkmės tokioje rinkoje kaip Kinija, nori, nenori reikia kalbėti apie kokį nors kooperavimasi“, – sakė jis.
Dauguma Kinijoje esančių verslų yra valstybės kontroliuojami, ekonomika pakankamai protekcionistinė, uždara, todėl daugelis verslų susiduria su didelėmis biurokratinėmis procedūroms, kurios sukuria daug sunkumų plėtotis verslui ar užsienio verslui steigtis pačioje Kinijoje. Tačiau (LPK) Lietuvos-Kinijos verslo tarybos pirmininkas sako, kad situacija keičiasi.
„Akivaizdžiai matosi, kad Kinija juda rinkos atsivėrimo linkme. Kad ir kaip gal nelabai norėtų, ji privesta atsiverti“, – sakė A.Šliupas.
Kinija – prekybos partnerė
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvos eksportas į Kiniją siekė kiek daugiau nei 189 mln. eurų, o importas daugiau nei 855 mln. eurų.
Lazerius ir lazerines sistemas Lietuvoje gaminančios įmonės „Ekspla“ pardavimų vadovas Mantvydas Jašinskas teigė, kad produkciją į Kiniją eksportuoja daugiau nei 10 metų.
„Daugiausia tai lazeriai ir sistemos, skirtos mokslui ir pramonei. Vidutinė pardavimų apimtis siekia apie 3 mln. eurų per metus“, – aiškino jis.
„Ekspla“ turi savo atstovybę Kinijoje, kuri įkurta 2016 m. Šiuo metu joje dirba 4 žmonės: 3 lietuviai ir 1 kinas.
Įmonės atstovas atskleidė, kokią įtaką eksportuojamai produkcijai į Kiniją daro vykstantis konfliktas tarp didžiausių pasaulio rinkų.
„Prekybos karas tarp JAV ir Kinijos galbūt netgi atveria naujų galimybių parduoti Kinijoje tiek tiesiogiai, tiek per partnerius (kurie integruoja mūsų lazerius į specifines sistemas). Pagrindinė priežastis – vykstantis prekybos karas ir dėl to atsiradę didesni barjerai mūsų konkurentams iš JAV parduoti Kinijoje“, – tikino M.Jašinskas.
Situacija tiek su muitais, tiek su jų poveikiu šiuo metu yra labai nekonkreti, – tikino M.Jašinskas
Paklausus ar įmonė ketina didinti eksporto mastus į Kinija patikino, kad spartaus pardavimų šuolio kol kas neplanuoja.
„Situacija tiek su muitais, tiek su jų poveikiu šiuo metu yra labai nekonkreti. Geriausias prielaidas didinti pardavimus mes įžvelgiame veiksmuose, kurie tiesiogiai priklauso nuo mūsų – kuriant geresnius produktus, didinant žinomumą, gerinant aptarnavimą“, – aiškino įmonės atstovas.
Prekybinius ryšius su Kinija yra užmezgę ir prekybos tinklai. Pavyzdžiui, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė atskleidė, kad 2018 m. 7 proc. visų prekių kilmės šalis buvo Kinija.
„Tarp jų daugiau nei 80 proc. sudarė ne maisto prekės: kanceliarija, tekstilė, virtuvės reikmenys, žaislai, Kalėdiniai papuošimai ir pan. Nors kiniškų prekių skaičius santykinai didelis, jų apyvarta „Iki“ tinkle nesiekia 1 proc. Tai natūralu, nes „Iki“ parduotuvės nėra „hipermarketai“, – dėstė ji.
B.Čaikausakitė tikino, kad dėl JAV ir Kinijos muitų karo įtakos prekių kainoms ar importo galimybėms pastaruoju metu nepastebėjo.
Tuo tarpu prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė informavo, kad prekės iš Kinijos sudaro apie 2 proc. viso prekių asortimento „Maximos“ parduotuvėse.
„Daugiausia tai pramoninės prekės: serviravimo indai ir įrankiai, namų apyvokos reikmenys, dekoro detalės ir kt.“, – vardijo ji.
V.Drulienė tikino, kad dėl JAV ir Kinijos prekybos karo gali atsirasti tam tikrų pokyčių.
„Konflikto tarp JAV ir Kinijos padarinių kol kas neteko pajusti. Ir nors ilgalaikėje perspektyvoje tam tikri pokyčiai galbūt ir yra galimi, šiuo metu ką nors prognozuoti būtų dar per anksti“, – teigė ji.
IIgalaikėje perspektyvoje tam tikri pokyčiai galbūt ir yra galimi,– aiškino V.Drulienė.
„Maxima LT“ įmonių grupė yra turėjusi atstovybę Kinijoje, tačiau dabar jos neturi.
