180-ies šalių atstovai šią savaitę posėdžiavo Ženevoje, kad peržiūrėtų Jungtinių Tautų remiamą Roterdamo konvenciją dėl toksinių cheminių medžiagų ir pavojingų atliekų (Roterdamo konvenciją dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje“
Aktyvistai ragino chrizotilą (baltąjį asbestą) įtraukti į sąrašą pavojingų medžiagų ir uždrausti eksportuoti jį be importuojančios šalies sutikimo. Vakaruose asbestas tapo tikru pariju, nes medikai sutaria, kad jis sukelia plaučių vėžį ir kitas ligas.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad kiekvienais metais nuo asbesto sukeltų ligų miršta daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Tačiau jis ir toliau naudojamas statybose, ypač besivystančiame pasaulyje.
Prekybos asbestu apribojimui daugiausia priešinosi Rusija, kuri yra viena didžiausių jo gamintojų, bei Indija – viena didžiausių importuotojų ir eksportuotojų.
Roterdamo konvencijos sekretoriatas trečiadienį tviteryje pranešė, kad susitikimo metu “nepavyko pasiekti konsensuso įtraukti asbestą į sąrašą“.
Riboti prekybą asbestu yra sudėtinga, nes tam vienbalsiai turi pritarti visos Roterdamo konvenciją pasirašiusios šalys. Visos asbesto formos yra uždraustos daugiau nei penkiasdešimtyje pasaulio šalių, įskaitant visas ES nares.
