Šanchajaus ir Šendženo biržų indeksai jau nukrito 30 proc. dėl pagrįsto susirūpinimo, kad Kinijoje formuojasi finansinis burbulas.
Pekinas jau ėmėsi priemonių bandydamas minimizuoti nuostolius akcijų rinkoje, tačiau perspėjama, kad centrinės Kinijos valdžios priemonės gali turėti ir neigiamą įtaką.
Pekinas jau ėmėsi priemonių bandydamas minimizuoti nuostolius akcijų rinkoje, tačiau perspėjama, kad centrinės Kinijos valdžios priemonės gali turėti ir neigiamą įtaką.
Kinijos reguliuotojų komisija, kuri yra atsakinga už šalies akcijų biržas, sekmadienį pranešė, kad centrinis bankas suteiks finansinę paramą „Kinijos vertybinių popierių finansų korporacijai“ tam, kad pastaroji sustiprintų savo pajėgumus išsaugant finansų rinkos stabilumą.
Finansų korporacija skolina lėšas tarpininkavimu užsiimančioms firmoms, kurios pinigus skolina klientams, norintiems įsigyti akcijas, rašo laikraštis „The New York Times“.
Dauguma ekspertų mano, kad poslinkius Kinijos akcijų rinkoje šių metų pradžioje paskatino tai, kad vidutinis investuotojas daug būtinų lėšų skolinosi.
Kuomet birželio mėnesį akcijų vertė pradėjo kristi, dauguma šių investuotojų turėjo greitai parduoti įsigytas akcijas tam, kad grąžintų skolas. Dėl to prasidėjo dar didesnis akcijų biržų vertės kritimas.
Vis dėlto, padėtis gali pablogėti dar labiau, jeigu investuotojai supras, kad Kinijos ekonomikos lėtėjimas gali smogti jų pelnams.
Didžiųjų Kinijos tarpininkavimo įmonių sprendimas tebepirkti akcijas tol, kol Šanchajaus biržos vertė vėl pasieks tam tikrą lygį, taip pat gali atnešti problemų.
Voriko verslo mokyklos (Didžioji Britanija) profesorius Lei Mao nerimauja, kad Pekinas gali išpūsti didžiųjų Kinijos bendrovių vertę mažųjų įmonių sąskaita.
Štai didžiųjų Kinijos bendrovių akcijomis prekiaujančios Šanchajaus biržos vertė pirmadienį pakilo 2 proc., o mažesnių ir naujesnių įmonių akcijoms dėmesį skiriančios Šendženo biržos vertė nusmuko beveik 3 proc.
„Šie iškraipymai šiandienos rinkoje suformuoja stiprų lėšų srautą į valstybės valdomas įmones“, – paaiškina L.Mao.
