Į šią sumą įtrauktos 53,8 mlrd. JAV dolerių išlaidos sveikatos priežiūrai ir darbo našumo praradimai, įvertinti 13,7 mlrd. JAV dolerių, rodo mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, paskelbti medicinos žurnale „The Lancet“.
Mokslininkai pirmą kartą pabandė įvertinti ekonominius nejudros padarinius. Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad minėti įverčiai nustatyti atlikus itin konservatyvią analizę ir faktinė žala gali būti didesnė.
Remdamiesi 142 šalių, kurioms tenka 93 proc. pasaulio gyventojų, ekonomikos ir gyventojų duomenimis, mokslininkai įvertino išlaidas dėl mažo fizinio aktyvumo kilusių sveikatos sutrikimų gydymui, žalą dėl darbo našumo sumažėjimo ir gyvenimo trukmę, pakoreguotą atsižvelgiant į galimo neįgalumo metus.
Daugiau kaip 40 proc. visos sumos (27,8 mlrd. JAV dolerių) teko JAV.
Besivystančiose šalyse ekonominė žala buvo gerokai mažesnė negu išsivysčiusiose šalyse, tačiau mažas pajamas vienam gyventojui turinčių šalių gyventojai dažniau kenčia nuo įvairių ligų, susijusių su nejudriu gyvenimo būdu.
„Labiausiai sukrėtė ne suma, o ekonominės naštos pasiskirstymas pagal regionus, – sako tyrimui vadovavusi Sidnėjaus universiteto mokslininkė Melody Ding. – Turtingose šalyse žmonės sumoka pinigais, o skurdesnėse jie sumoka savo gyvybe.“
Mokslininkų skaičiavimais, nejudrus gyvenimo būdas visame pasaulyje siejamas su daugiau kaip 5 mln. mirčių kiekvienais metais.
Iš pagrindinių ligų, kurias lemia nejudra (širdies ir kraujagyslių sistemos problemos, 2 tipo cukrinis diabetas, krūties ir virškinamojo trakto vėžys) „brangiausiai atsieinančiu“ pripažintas diabetas – jam tenka 55,7 proc. visos pasaulio ekonominės naštos (37,6 mlrd. JAV dolerių), arba 70 proc. tiesioginių medicininių išlaidų.
Mokslininkų skaičiavimais, nejudrus gyvenimo būdas visame pasaulyje siejamas su daugiau kaip 5 mln. mirčių kiekvienais metais.
„The Lancet“ šią savaitę buvo paskelbta dar vieno tyrimo panašia tema ataskaita, kurioje teigiama, kad aštuonias valandas sėdomis kasdien praleidžiantys žmonės gali kompensuoti neigiamas nejudros pasekmes, jeigu fiziniam aktyvumui skirs bent valandą per dieną.
Atlikus šį tyrimą padaryta išvada, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų bent 150 minučių fizinio aktyvumo per savaitę aiškiai nepakanka.
Pasak vieno iš šio tyrimo autorių, Norvegijos sporto mokslų mokyklos profesoriaus Ulfo Ekelundo, nereikia siekti olimpinių aukštumų ir galima net nesilankyti sporto salėje. Anot jo, užtektų, pavyzdžiui, energingai – 5 kilometrų per valandą greičiu – pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu 16 kilometrų per valandą greičiu.
Pasak profesoriaus, taip pat nebūtina judėti 60 minučių iš eilės – šį laiką galima išskaidyti į kelis ciklus, pavyzdžiui, rytinį ir vakarinį.
