Kai kurie žemdirbiai sako, jog to priežastis – didelės draudimo kainos, tuo metu draudėjai mano, kad dabartinė sistema nėra palanki ūkininkams. Viešoje erdvėje kilus diskusijoms apie pasėlių draudimą, BNS pateikia šios sistemos apžvalgą.
Ją rengiant, naujienų agentūra rėmėsi Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung“ specialistų bei kai kurių žemdirbių paaiškinimais.
Rinkoje veikia vienas draudėjas
Šiuo metu Lietuvoje pasėlius nuo gamtos negandų draudžia Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung“ filialas. Anksčiau šią paslaugą teikusios kai kurios bendrovės pasitraukė dėl nuostolingos veiklos.
Ūkininkai, norėdami apsidrausti nuo stichinės sausros, iš pradžių pasėlius turi apdrausti nuo krušos, liūties ir audros padarinių. „Vereinigte Hagelversicherung“ duomenimis, jeigu ūkininkas nori, jog 1 hektaro javų draudimo vertė siektų 1 tūkst. eurų, už šį draudimą jis mokės 1,1 proc. draudimo vertės, o nuo stichinės sausros – 3 proc. Taigi, bendra įmoka už hektarą javų siektų 41 eurą.
Valstybė padengia iki 50 proc. draudimo nuo krušos, liūties bei audros įmokos ir iki 65 proc. – nuo stichinės sausros. Pastaroji padengiama iš Europos Sąjungos (ES) Kaimo plėtros programos.
Sistema nėra palanki ūkininkams
„Vereinigte Hagelversicherung“ stichinės sausros draudiminį įvykį fiksuos tuo atveju, jeigu savivaldybės arba valstybės mastu bus paskelbta ekstremali situacija. Tuomet nustatoma, ar jos teritorijoje iš tikrųjų yra pažeisti pasėliai, bet tikrinami ne visi laukai.
Vėliau, nuėmus derlių, šie duomenys dar kartą patikrinami. Jeigu paaiškėja, kad nukentėjo daugiau nei 30 proc. pasėlių, išmokama 15 proc. draudimo vertės, arba 150 eurų už hektarą (jei 1 hektaro javų draudimo vertė siekia 1 tūkst. eurų).
„Vereinigte Hagelversicherung“ teigimu, dabartinė sistema nėra palanki ūkininkams, nes kai kurie nuo sausros nukentėjusieji gali būti kitoje savivaldybėje, kurioje nepaskelbta ekstremali situacija. Dėl to jie negautų išmokos, nors prarastų pasėlius.
Draudimo bendrovės nuomone, Lietuvoje turėtų būti išplėsta meteoroliginių stotelių sistema ir prie jos prijungti ūkininkai, kad ekstremali situacija galėtų būti nustatoma 8-10 kv. kilometrų plotuose.
„Vereinigte Hagelversicherung“ paskutinį kartą nuo sausros ūkininkus draudė 2012 metais. Nuo to laiko niekas nepanoro apsidrausti.
Ministerija norėtų konkurencijos
Žemės ūkio ministerija mano, jog dabartinei draudimo sistemai nuo gamtos negandų trūksta konkurencijos, todėl rinkoje galėtų veikti daugiau šias paslaugas teikiančių įmonių.
Kai kurie žemdirbiai teigia, kad drausti pasėlius nuo stichinės sausros yra brangu, be to, dėl draudiminio įvykio nustatymo sistemos draustis neapsimoka, nes net ir nukentėjus pasėliams, išmokos gali negauti.
