Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe sumažinta iki 3 proc. Tai palūkanų norma, kuria valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį.
Kaip primena SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, šiemet ECB bazines palūkanų normas sumažino nuo 4 iki 3 proc.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma naudojantis ribinio skolinimosi galimybe ketvirtadienį taip pat sumažėja 25 baziniais punktais – atitinkamai iki 3,15 proc. ir 3,4 proc.
Pokyčiai įsigalios gruodžio 18 dieną.
Sprendimą sumažinti palūkanų normas valdančioji taryba priėmė atsižvelgusi į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą.
Pasak ECB pranešimo spaudai, dezinfliacija juda norima kryptimi. ECB ekspertų prognozėmis, bendroji infliacija 2024 m. turėtų būti vidutiniškai 2,4 proc., 2025 m. – 2,1 proc., 2026 m. – 1,9 proc., o 2027 m., kai įsigalios išplėsta ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, ji turėtų būti 2,1 proc.
Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2024 m. turėtų būti vidutiniškai 2,9 proc., 2025 m. – 2,3 proc., o 2026 ir 2027 m. – 1,9 proc.
„Vidaus infliacija šiek tiek sumažėjo, bet tebėra didelė, daugiausia dėl to, kad tam tikruose sektoriuose darbo užmokestis ir kainos smarkiai vėluodami vis dar koreguojasi po ankstesnio infliacijos šuolio“, – pastebi ECB.
Pabrėžiama, kad finansavimo sąlygos švelnėja, nes pastaruoju metu ECB valdančiajai tarybai mažinant palūkanų normas nuosekliai pigo naujos paskolos įmonėms ir namų ūkiams.
„Tačiau sąlygos tebėra griežtos, nes tebevykdoma ribojamoji pinigų politika, o esamų paskolų likučiams ir toliau taikomos anksčiau padidintos palūkanų normos“, – teigiama pranešime spaudai.
Tiesa, šiuo metu ECB ekspertai numato lėtesnį ekonomikos atsigavimą, nei buvo numatyta rugsėjo mėn. prognozėse. Nors šių metų trečiąjį ketvirtį ekonomika augo sparčiau, iš apklausų rodiklių matyti, kad dabartinį ketvirtį augimas sulėtėjo. Numatoma, kad 2024 m. ekonomikos augimas sieks 0,7 proc., 2025 m. – 1,1 proc., 2026 m. – 1,4 proc., o 2027 m. – 1,3 proc.
Ekonomistas: tai – net ne palūkanų mažinimo kelionės vidurys
SEB ekonomistas T.Povilauskas įsitikinęs, kad šis mažinimas – dar net ne palūkanų mažinimo kelionės vidurys.
„Šiemet ECB bazines palūkanų normas sumažino nuo 4 iki 3 proc. Kitų metų pabaigoje SEB grupėje tikimės mažesnės negu 2 proc. ECB bazinės palūkanų normos – jeigu tiksliai, tai 1,5 proc., nes padėti euro zonos ekonomikai kitąmet reikės. 2025 m. euro zonos BVP augimo prognozė sumažinta iki 1,1 proc., o šių metų – iki 0,7 proc. Beje, kelionės nevyksta pagal planą, todėl skubėti išleisti sutaupytas paskolų įmokų sumas dėl sumažėjusių palūkanų nereikėtų“, – feisbuke rašė ekonomistas.
Jis pastebi, kad ECB šiemet savo palūkanų mažinimo tempu neišsiskyrė. Pavyzdžiui, Švedijos ar Čekijos centriniai bankai palūkanas mažino sparčiau. Bet Norvegijos ar Lenkijos centriniai bankai šiemet palūkanų normų dar nelietė. FED, jeigu palūkanas sumažins kitą savaitę, šiemet taip pat bus palūkanas pakeitęs 1 proc. punktu kaip ir ECB.
