LIPFA duomenimis, šiandien į Lietuvos ekonomiką iš pensijų fondų investuota virš 1 mlrd. eurų, jos pasiskirsto į dvi sritis – vienos nukreipiamos tiesiogiai į kapitalą, ekonomiką, nuosavybės vertybinius popierius, o kitos investicijos pasiekia privatų kapitalą, Lietuvos startuolius.
„Tiek Lietuvos vyriausybės obligacijos, tiek tos lėšos, kurios yra pritraukiamos renovacijai, tiek privačių įmonių obligacijos – šios lėšos yra investuotos, ir šiandien jos uždirba grąžą Lietuvos gyventojams, kurie kaupia papildomai savo pensijai, tuo pačiu, tos investicijos, kurios Lietuvoje – jos augina ekonomiką, kuria naujas darbo vietas, padeda surinkti daugiau mokesčių“, – aiškino LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
Pasak jo, Lietuvos pensijų fondai galėtų didinti savo investicijų dalį į Lietuvos ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą. LIPFOS skaičiavimais, per artimiausius metus ta suma galėtų didėti iki 3,6 mlrd. eurų.
„Turime potencialo ekonomikos augimui iš pensijų fondų investicijų– svarbu išnaudoti visas galimybes. Visi suprantame naująją realybę, matome Vyriausybės siekius turėti 12 mlrd. eurų lėšų poreikį, kad būtų užtikrintas saugumas mūsų šalyje“, – komentavo T.Gudaitis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pristatė, kaip šiemet sekėsi II ir III pakopos pensijų fondams: gera žinia gyventojams ir vienas netikėtumas.
Esminės sąlygos
Ką reiktų padaryti, kad investicijų apimtys didėtų? T.Gudaičio manymu, tam yra trys esminės sąlygos.
„Pirmiausia, mes turėtume kalbėti apie instrumentų sukūrimą mūsų šalyje, į kuriuos būtų galima investuoti. Nereiktų atmesti galimybių, kad dalis sėkmingai veikiančių, generuojančių grąžą valstybinių, savivaldybės įmonių akcijų galėtų būti nukreipiama į kapitalo rinkas, į vertybinių popierių rinką“, – tęsė jis.
Taip pat, pasak T.Gudaičio, reikia galvoti apie ilgalaikius instrumentus, bet tam, pabrėžė jis, reikalingos lankstesnės sąlygos, švelnesnės diversifikavimo taisyklės.
„Reiktų plėsti investavimo priemonių sąrašą – į kokius objektus galima investuoti. Čia nereikia išradinėti dviračio – yra europinė praktika“, – kalbėjo T.Gudaitis.
Na, ir trečioji sąlyga, T.Gudaitis tęsė, – pensijų sistema turi išlikti tvari.
Tuo neabejoja ir LIPFA valdybos narys Vaidotas Rūkas. Prisimindamas, kaip atrodė pensijų fondų investicijos Lietuvoje, jis sakė, kad 2018-aisiais įvykusi pensijų fondų reforma įgalino labiau investuoti į alternatyviuosius produktus, tai – ryškiai matyti.
V.Rūko duomenimis, per kelerius metus investicijų kiekis patrigubėjo, išnaudojant ir kredito instrumentus.
„Taip pat galima matyti, kad didžiausias šuolis tiek pinigais, tiek procentais įvyko tada, kai Lietuvai to labiausiai reikėjo – 2022-2023 m., kai prasidėjo karas Ukrainoje, kai aplinkinės šalys susidūrė su neapibrėžtumu. Pensijų fondai tuo metu buvo stabilizuojantis veiksnys, kuris didino investicijas, švelnino situaciją kapitalo rinkose“, – pabrėžė jis.
Tiesa, anot V.Rūko, 2024 metais buvo stebimas stabtelėjimas – investicijų proporcijos sumažėjo dėl iškilusios reformos apmatų.
„Matome didžiulį poreikį investuoti Lietuvoje, kurį galėtų atliepti ir pensijų fondai. Esamomis sąlygomis ir apribojimais – limitų ribose, pensijų fondai galėtų pasiekti apie ketvirtadalį investicijų į Lietuvos ekonomiką, pasiekti beveik 4 mlrd. eurų investicijų, kurio galėtų būti nukreiptos šalies ekonomikai ir gynybos infrastruktūros stiprinimui“, – akcentavo V.Rūkas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Įvardijo sumą, reikalingą Lietuvai apsiginti nuo Rusijos: kur ją gauti?
Investicijos į gynybą – ateitis
Kokios galimybės pensijų fondams plėsti investavimą į ekonomikos ir gynybos infrastruktūros objektus? Lietuvos rizikos kapitalo bendrovės „Practica Capital“ partneris ir Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos valdybos narys Gintas Daniusevičius mano, kad pinigai, investuoti į rizikos kapitalo fondus, nukreipiami į didžiausią pridėtinę vertę kuriančiu verslus.
Kaip pavyzdį jis pateikė vieno rizikos kapitalo fondų investiciją į 11 lietuviškų startuolių, kurie sukūrė 800 papildomų darbo vietų.
G.Daniusevičiaus teigimu, 20 investuotų mln. eurų pritraukė 240 mln. eurų papildomų investicijų. Fondo pajamos, anot jo, nuo įmonių augo 133 mln. eurų, o vien jų prieaugis siekė 45 mln. eurų per metus.
„Svarbiausias skaičius, – vien per 2024 metus šios įmonės, į kurias investavo fondas, – sumokėjo 17 mln. eurų mokesčių sumą. Rizikos privataus kapitalo fondai buvo apriboti nuo investavimo į gynybos industriją, bet tai keičiasi, matome, kad Estijoje, Lietuvoje atsiranda nemažai dedikuotų fondų, kurie investuoja būtent į gynybą“, – akcentavo G.Daniusevičius.
Yra precedentų
Kalbėdama apie verslo galimybes panaudoti pensijų fondų investicijas gynybos infrastuktūrai, Lietuvos investicijų valdymo įmonės „Eika Asset Management“ valdybos narė Indrė Dargytė pastebėjo, kad karinių miestelių (būtent Rūdininkų ir Kairių) kapitalo poreikis siekia apie 1,5 mlrd. eurų.
Anot jos, per artimiausius metus šie pinigai turės būti įdarbinti viešos ir privačios partnerystės projektų pagrindu.
Tačiau šiandien, I.Dargytės manymu, fondai nėra pasiruošę akumuliuoti tokio dydžio kapitalo:
„Investicijos ilgalaikės, kalbame apie penkiolika metų, tokio tipo investicijas turbūt gali padaryti tik pensijų fondai, kurie gali ilgam „užrakinti“ savo kapitalą. Tai nedidina valstybės skolos.“
I.Dargytė kaip pavyzdį pateikė Šiaulių karinio miestelio infrastruktūros kūrimą. Buvo išleistos obligacijos, projekte sudalyvavo 3 pensijų fondų valdymo bendrovės – „Swedbank“, „Citadele“ ir SEB bankas.
„Išleistos obligacijos sugeneravo jų portfeliuose 9 proc. metinę grąžą. Turime precedentą. Kalbant apie ateinančius projektus, iš to 1,5 mlrd. eurų apie 500 mln. eurų galėtų būti nukreipta iš pensijų fondų pinigų. Tai yra akumuliuotas kapitalas, pensijų fondų valdytojai gali greitai tas lėšas įdarbinti. Per artimiausius metus prasidės statybos – kapitalo poreikis – realus. Deja, atlaisvinus (pensijų fondų reforma, – aut.past.) – tos lėšos nueis į vartojimą, o ne į investicijas“, – mano ji.
