Kaip pranešime spaudai dalinosi banko „Bigbank“ specialistai, nors kiekvienoje amžiaus kategorijoje investavimo įpročiai skiriasi, investuoti gali visi, net ir studentai, kurie dažnai neturi rimtų pajamų šaltinių
Per studijų laikotarpį galima sukaupti nemažą sumą
2022 metais atliktas Lietuvos studentų sąjungos tyrimas parodė, kad Lietuvoje dirba beveik kas antras bakalauro studentas ir 73 proc. magistratūros studentų. 80 proc. studentų dirba pusę etato ar daugiau. Tai reiškia, kad itin paprastą darbą už kiek didesnį nei minimalų atlyginimą dirbantis bakalauro studentas turėtų už pusę etato gauti apie 400 eurų į rankas.
Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ produktų plėtros vadovės manymu, tokių pajamų studentui, gyvenančiam bendrabutyje ir išnaudojančiam įvairias lengvatas, turėtų užtekti, kad galėtų investuoti po 10 eurų per savaitę. „Tokiu atveju galima investuoti 40 eurų per mėnesį pernelyg savęs nespaudžiant. Išnaudojant žemos rizikos investavimo būdus, per 4 studijavimo metus su vidutine 6,5 proc. metine grąža galima sukaupti apie 2200 eurų. Magistro studijų metu pradėjus dirbti pagal specialybę ir uždirbti kiek daugiau, galima investuoti po 200 eurų per mėnesį ir iš viso po studijų turėti daugiau kaip 7600 eurų.“
„Bigbank“ duomenimis, dažniausiai lietuvis įsigyja būstą būdamas 26–30 metų amžiaus, o tokia studijų metu sukaupta suma jau sudarytų apie pusę vidutinės būsto paskolos (kuri šiemet yra apie 105 tūkst. eurų) pradinio įnašo. Be to, virš 900 eurų iš visos sumos būtų sugeneruoti investicijų.
I.Rogozina tikina, kad investuoti po 10 eurų per savaitę gali net ir uždirbantys labai nedaug, o uždirbant daugiau, atidėti padoresnę sumą studentai tikrai sugebėtų. „Gaunant 1000–1200 eurų į rankas ir turint studentiškas nuolaidas bei poreikius, galima nesunkiai sukaupti po 200 eurų per mėnesį. Pasiekti 6,5 proc. grąžą ganėtinai žemos rizikos metodais taip pat yra įmanoma – įprastai tai galėtų būti ir didesnė grąža, tačiau jeigu norima kaupti būstui, geriau rizikuoti kiek mažiau.“
Investuojant mažiau, pastangų reikės daugiau
Turint nedideles pajamas, tradiciniai investavimo būdai gali duoti per mažai grąžos arba būti pernelyg rizikingi, todėl reikėtų panaudoti išradingumą.
Vienas iš geriausių būdų, siekiantiems maksimaliai įdarbinti savo lėšas, yra kaupiamieji indėliai, kuriuos, „Bigbank“ duomenimis, šiuo metu naudoja tik iki 6 proc. studentiško amžiaus (iki 25 m.) jaunuolių. Tiesa, kitur situacija dar prastesnė: Latvijoje indėlių naudotojų iki 25 m. tėra 1 proc., Estijoje – 3 proc., o Nyderlanduose – tik 4 proc.
Tokiems indėliams šiuo metu taikomos apie 3 proc. metinės palūkanos, tačiau svarbiausia yra tai, kad taupomųjų indėlių sąskaitoje laikomi pinigai į kasdienę banko sąskaitą gali būti pervedami itin greitai. Kaupiamieji indėliai skiriasi nuo terminuotų indėlių, kurie reikalauja pasirinkti terminą, kurį išlaikius, gaunamos uždirbtos lėšos. Tai reiškia, kad kaupiamuosius indėlius, siekiant didžiausio galimo pajamingumo, galima lengvai kombinuoti su kitais investiciniais įrankiais.
Į juos galima įdėti beveik visas savo pajamas ir mėnesio laikotarpiu tas lėšas išsiimti, kai prireikia – tokiu būdu net ir vos kelias savaites indėlyje praleidę pinigai sugeneruoja šiek tiek grąžos. Būtent taip elgiasi ir dauguma kitų kaupiamųjų indėlių naudotojų – net 17 proc. jų ten laiko iki 1000 eurų.
Daugiau kaip 10 metų patirties turinti investavimo specialistė ir „Synergy Finance“ ryšių su investuotojais vadovė Rena Saribekian teigia, kad siekiant didesnės grąžos, vien taupomojo indėlio gali neužtekti. Ekspertė rekomenduoja rinktis diversifikuotus akcijų indeksų fondus, tokius kaip „MSCI World“ – šio indekso paskutinė vidutinė metinė grąža nuo 1988 metų siekia 8,53 proc. „Tad laikant didžiąją dalį savo pinigų ir mėnesio gale įdedant 40 eurų ar kitą taupomajame indėlyje sukauptą sumą į „MSCI World“ indeksą, galima pasiekti neblogos bendros grąžos.“
Studentai investicijoms turi nemažai galimybių, nors jų pajamos ir yra ganėtinai mažos. Tačiau reikėtų nepamiršti jų turimų nuolaidų, ganėtinai mažų poreikių ir dažnai neturimų įsipareigojimų – visa tai leidžia dar studijų metais pradėti investuoti ir kaupti gerokai didesnes sumas jau jaunystėje, kurių grąža per daugelį metų gali akumuliuotis ir smarkiai išaugti.
