Jei imama paskola su kintamomis palūkanomis, mėnesinės įmokos dydis perskaičiuojamos kartą per metus, per 6 mėn. ar per 3 mėn.
O štai gyventojų, turinčių paskolas fiksuotomis palūkanomis – tai reiškia, kelerius metus mokančius tokią pat įmoką, net reikėtų paieškoti.
Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, Lietuvoje turime tik 3 proc. tokių būsto paskolų. Tuo metu euro zonoje, jo duomenimis, jų vidutiniškai yra apie 80 proc.
„Šiuo metu esame parengę konkrečius įstatyminius siūlymus, kuriuos esame pateikę Finansų ministerijai. Mūsų manymu, kredito įstaigos turėtų pateikti vartotojams du pasiūlymus: su kintama ir protinga fiksuota palūkanų norma“, – 15min buvo sakęs G.Šimkus.
Anot jo, priėmus pakeitimus žmonės turėtų galimybę rinktis, o dabar tokia galimybė labiau teorinė.
„Teoriškai ir dabar egzistuoja fiksuotų palūkanų normų instrumentas ir dalis klientų jį gauna, bet jis daugiau, mano galva, egzistuoja teoriškai. Norint pakeisti šitą situaciją, tas pasiūlymas turėtų atsigulti ant stalo kaip lygiavertis kintamai palūkanų normai“, – teigė G.Šimkus.
Bet ar tikrai fiksuotų palūkanų pasiūlymas galėtų būti vertingesnis nei kintamų? Portalas 15min palygino, kokią paskolą labiau vertėjo turėti pastaruosius beveik 10 metų.
Fiksuotų ir nefiksuotų palūkanų sumos
Artūrui (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) pavyko pasiimti paskolą su fiksuotomis palūkanomis 2015 m. kovą dar tuo metu veikusiame „Nordea“ banke, kuris vėliau susijungė su DNB ir tapo „Luminor“.
Bankas jam išdavė 89 250 eurų paskolą 30 metų laikotarpiui.
